- Laisvė Radzevičienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Aš visada esu kartu su vaikų literatūra. Ji – mano didžioji meilė", – sako rašytoja Renata Šerelytė. Savo knygose vaikams rašytoja nevengia filosofinių klausimų. Jų kyla ir naujosios jos knygos "Pelėdžius ir Purpurinė antis" herojams.
R.Šerelytės istorija vaikams "Pelėdžius ir Purpurinė antis", kurią savo iliustracijomis magiškai papuošė dailininkė Rasa Joni, įtraukta į leidyklos "Alma littera" pradedantiems 5–8 metų skaitytojams skirtą knygų seriją "Skaitau pats". Šioje serijoje jau išleistos aštuonios knygos. Tarp jų – vaikų mėgstamų autorių Evelinos Daciūtės, Selemono Paltanavičiaus, Nadios Kovaliovos, taip pat ir nuotaikingos, į lietuvių kalbą išverstos užsienio rašytojų knygos.
– Puikiai prisimenu žurnalą "Žvaigždutė" – vaikystėje jį skaitydavau, tačiau autorių pavardes laikas ištrynė. Nustebau perskaičiusi, kad ten dirbote, vadinasi, rašote vaikams nuo labai seniai. Ar prisimenate savo pirmąjį tekstą?
– Su vaikams skirtais žurnalais "Žvaigždutė" ir "Genys" susijęs mano debiutas vaikų literatūroje. Pamenu, poetui Martynui Vainilaičiui į "Genį" nešiau savo eilėraštį apie karalių, kuris daug valgė, nes jį kankino egzistenciniai klausimai: "Karaliui liūdna. Kyla / Keistų minčių jam daug. / Kodėl nuo saulės šylam, / Sušlampam nuo lietaus?" M.Vainilaičiui mano eilės, rodos, patiko, bet pasakė, kad geriau rašyčiau apie ką nors kita, o ne apie karalius.
– Turbūt visada lengviau rašyti apie tai, kas širdyje, o ne apie tai, kas populiaru?
– Man visos temos įdomios, jei tik, žinoma, tikros, neišgalvotos, nepritemptos. O labiausiai domina filosofiniai klausimai. Na, tie, kur karalių kankino: "Kodėl apvalios pupos? / Kodėl vanduo – lede? / Ko paukščiai alksniuos supas / kaip obuoliai sode?"
Rašant knygas praverčia ir autentiškos patirtys, ir asmeniniai išgyvenimai, ir išlavinta fantazija. Jeigu ko nors iš šitų ingredientų pritrūksta, atidesnis skaitytojas pastebi.
– Jūsų Pelėdžius iš naujosios knygos "Pelėdžius ir Purpurinė antis" irgi nusiteikęs filosofiškai. Kokią žinutę siunčiate savo mažiesiems skaitytojams?
– Kad reikia gyventi taip, kaip tau atrodo teisinga. Nepiršti savo gyvenimo būdo kitiems ir nekreipti dėmesio, jeigu tave dėl tavo pasirinkimo apkalba.
– Ar knygos miestelis atkeliavęs iš jūsų vaikystės? Juk ir pati užaugote nedideliame miestelyje Šiaurės Rytų Lietuvoje.
– Galima sakyti, kad šiokių tokių mano gimtojo miestelio bruožų miestelis iš knygos turi. Bet nedaug. Nors kai kurie paukščiai tikrai yra panašūs į kai kuriuos žmones.
– Dar viena šios knygos tema – kad ir kas būtų, likti savimi. Kaip jums pačiai tai pavyksta? Su kokiais demonais turite kovoti, kad išsaugotumėte savastį?
– Oi, kaip baisiai nuskambėjo – kautis su demonais (juokiasi)! Geriau jau nereikėtų, nes tokia kova yra labai nelygi, o žmogus joje – labai silpnas. Nebent Dievas padeda... Turbūt svarbiausia – neišpuikti. Nes puikybė savastį kaip niekas kitas žudo.
Reikia gyventi taip, kaip tau atrodo teisinga. Nepiršti savo gyvenimo būdo kitiems ir nekreipti dėmesio, jeigu tave dėl tavo pasirinkimo apkalba.
– Renata, ar bėgant metams vis dažniau prisimenate magiškus dalykus, vykusius vaikystėje?
– Tai kad pati vaikystė – magiška. Magiška ir viskas, kas ją supa, – aplinka, žmonės, įvykiai. Spalvos ir garsai. Amžinybės ir nemirtingumo jausmas.
– Jūsų knygos pristatyme parašyta: knyga lavina vaizduotę ir subtilaus humoro suvokimą. Ką šie abu dalykai reiškia jūsų gyvenime?
– Turint vaizduotę, nenuobodu gyventi. Na, o humoras, ypač subtilus, – vienas pačių žmogiškiausių bruožų, unikalus dalykas, kuris mus atskiria nuo gyvūnų ir priartina, tarkime, prie angelų.
– Jūsų knygą iliustravo puiki dailininkė Rasa Joni. Ar jūs pati iliustravimo procese irgi dalyvavote?
– O, aš tik paaiškinau, kas yra triušio katiliukas, – ne puodas, bet tokia skrybėlaitė... Nors gal būtų gražu, jei triušis nešiotų ant galvos puodą? Nesu linkusi patarinėti dailininkams ar varžyti jų vaizduotės – jie puikiai viską patys supranta ir padaro. Rasos iliustracijos yra tokios, į kurias kuo daugiau žiūriu, tuo labiau jos man patinka.
– Esate sakiusi, kad šiuolaikinė vaikų literatūra jums atrodo pernelyg saldi, labai teigiama, edukacinė, teisinga. Kaip manote, kodėl šitaip susiklostė?
– Na, ne visai taip – esama ir siaubo pasakų, ir šiurpių, ir gotikos, ne vien saldumynai. Tiesiog saldų tekstą parašyti daug lengviau nei, tarkime, šiurpų. Šiam reikia daug galingesnės vaizduotės. Be to, suaugusieji daug labiau visko bijo nei vaikai.
– Šiandieniai tėvai, rodos, nori apsaugoti vaikus nuo visko – uodų įkandimo ir blogų draugų. Kodėl tėvams taip baugu leisti, kad vaikai patirtų pasaulį?
– Nėra paprasta atsakyti į šį klausimą. Pasaulis, šiaip ar taip, nėra labai saugi vieta. Ir natūralu, kad vaiką norisi saugoti. Tik anksčiau ar vėliau vaikui vis tiek reikės susidurti su gyvenimo iššūkiais – taigi vertėtų jį apginkluoti, kad būtų lengviau kovoti. Klausi, kokiais ginklais? Ogi drąsa, sąžiningumu, atjauta, gailestingumu, tiesos ir teisingumo troškimu bei humoro jausmu.
– Ar visada jaučiatės žinanti, apie ką nori skaityti šių dienų vaikai? Jie juk kitokie turbūt netgi nuo tada, kai parašėte savo Krakatukų seriją.
– Vaikai, žinoma, keičiasi. Kinta literatūrinės mados, raiškos būdai, tačiau esama dalykų, kurie nesikeičia, kurie visada išliks svarbūs. Kai kurios vaikų literatūros knygos, kurias skaičiau vaikystėje, neteko savo magijos, bet tokių knygų nėra daug. Beveik visa klasika – Astrid Lindgren, Tove Jansson, Hanso Christiano Anderseno, Michaelio Ende kūryba iki šiol man ir žavi, ir įdomi.
– Jei paprašyčiau patarimo tėvams, kaip auklėti vaikus, kad šie pamėgtų knygas ir literatūrą, koks jis būtų?
– Nebrukti per jėgą to, kas tėvams atrodo vertinga, o vaikui – gal ir nelabai. Meilės per prievartą nebūna. Galbūt reikėtų įsitikinti, išsiaiškinti, kas vaiką domina, o paskui ieškoti jam patinkančių knygų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje tarptautinė bendruomenė tarsis dėl Ukrainos kultūros sektoriaus atkūrimo
Penktadienį Vilniuje vyks tarptautinė konferencija aptarti karo griaunamo Ukrainos kultūros sektoriaus atkūrimą. ...
-
Naujoje „Tartle“ parodoje – lietuvių liaudies meno kolekcija, religinė tapyba, šiuolaikinis menas
Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ šiandien atidaryta nauja paroda „Vien šventieji“, kviečianti pasižvalgyti po krikščioniškųjų atvaizdų keliones liaudies ir profesionalioje dailėje. Parodoje pris...
-
Aukcione parduotas neįprastas A. Camus romano „Svetimas“ rankraštis
Aukcione Paryžiuje už 656 000 eurų parduotas neįprastas prancūzų rašytojo Alberto Camus romano „Svetimas“ rankraštis. ...
-
„Cholodas“ – kelionė už civilizacijos ir istorijos ribų
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido vieno žinomiausių lenkų rašytojų Szczepano Twardocho romaną „Cholodas“, kuriame pasakojama istorijos sūkuryje atsidūrusio žmogaus likimas, jo santykio su išpažįstam...
-
Prancūzijos pilyje – lietuvių kūryba1
Neįprastais sodais garsėjančioje šiaurės vakarų Prancūzijoje esančioje d'Hauterives à Argentré pilyje pristatyta tarptautinė paroda „Rendez-vous au jardins“, kurioje buvo matyti ir lietuvių autorių pavardžių. ...
-
Kur tas šuo išeina naktį?
„Ąžuolyno“ bibliotekoje rašytoja Jurga Vilė pradinukus nukėlė į savo knygų pasaulį. Šįkart ji kauniečiams pristatė knygą „Šuo, kuris išeina naktį“. ...
-
„Romuvos“ lauko kinas vėl kviečia į magiškus vasaros vakarus po žvaigždėtu dangumi4
Neatsiejama filmų mylėtojų vasaros tradicija tapęs „Romuvos“ lauko kinas sugrįžta naujam sezonui. Nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos Nacionalinio Kauno dramos teatro Mažųjų scenų kiemelyje (Kęstučio g. 62) kiekvieną antra...
-
Kaune prasideda šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“
Kaune trečiadienį prasideda didžiausias Baltijos šalyse šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“. ...
-
Netradicinę kelionių knygą „yura yura“ parašiusiam N. Kairiui 88 šventyklų kelias buvo tapęs namais1
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido rašytojo, kino kritiko, travelogų (kelionių vaizdo dienoraščių) autoriaus Nariaus Kairio naują esė knygą „yura yura“. Knygos dizainą sukūrė dailininkas Jurgis ...
-
Iš Ukrainos į Klaipėdą atkeliavusioje fotografijų parodoje – užšifruoti atsakymai
„Herkaus Kanto“ erdvėse buvo atverta išskirtinė fotografijų paroda „Plieno audrose“, atkeliavusi tiesiai iš Ukrainos. Joje – užšifruoti atsakymai, ukrainiečių karinės tapatybės atgimimas, naujieji hero...