- Karolina Drigotaitė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vaizdas duoda daug įspūdžio, bet daug meluoja, tvirtina režisierius Oskaras Koršunovas, į kurio „Katedrą“ antradienį susirinko būrys neregių – akis jiems atstojo aktorės Adrijos Čepaitės balsas ausinėse. „Galbūt todėl tikrumą jūs galite pajusti labiau“, – neregintiems žiūrovams kalbėjo O. Koršunovas.
Vaizdas duoda daug įspūdžio, bet daug meluoja, tvirtina režisierius Oskaras Koršunovas, į kurio „Katedrą“ antradienį susirinko būrys neregių – akis jiems atstojo aktorės Adrijos Čepaitės balsas ausinėse. „Galbūt todėl tikrumą jūs galite pajusti labiau“, – neregintiems žiūrovams kalbėjo O. Koršunovas.
„Katedra“ – nebe pirmas spektaklis, pritaikytas akliesiems ir silpnai matantiems žiūrovams, kai jiems išdalijami bevieliai ausinukai ir aktorė Adrija Čepaitė, įsiterpdama pauzėse tarp dialogų, pasakoja apie apšvietimą, aktorių kūno kalbą, gestus, scenografijos pakeitimus, veido išraiškas, kostiumus, vaizdo projekcijas, masines scenas ir kitus vizualinius aspektus.
Pasak Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro mokytojos Linos Puodžiūnienės, pirmą kartą toks projektas išbandytas 2012 metais – tuomet neregiams buvo pritaikytas spektaklis „Dėdė Vania“. Centro darbuotojai, kartu su neregiais, lanko spektaklius ir atrenka tinkamus komentuoti ir pritaikyti aklųjų suvokimui. Spektakliai pritaikomi bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru, komentarus ruošia A. Čepaitė.
Gyvu spektaklio komentavimu siekiama leisti neregiams visavertiškiau suvokti spektaklį. „Išties taip sužinoma daugiau, spektaklis daug geriau suvokiamas negu jį žiūrint be komentaro. Tas pasaulyje plačiai daroma, čia nėra naujiena“, – sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro vyresnioji specialistė Danutė Cidzikienė.
Prieš prasidedant „Katedrai“, neregiai buvo supažindinti su katedros bei scenos maketu – galėjo jį apžiūrėti taktiliškai, t.y., rankomis. Vėliau jie buvo pakviesti užlipti į sceną, kad rankomis pajustų dekoracijas, suvoktų scenos erdvę. Taip siekiama sudaryti sąlygas neregiams arba blogai regintiems žmonėms susipažinti su vizualiniais spektaklio aspektais, kurių kitu būdu jiems perteikti neįmanoma.
Susipažinti ir pristatyti savo balsus neregiams prieš pasirodymą sutiko ir spektaklio aktoriai: Monika Vaičiulytė, Marius Repšys, Saulius Bareikis, Martynas Nedzinskas ir Vytautas Anužis. Tai ypač svarbu tam, kad regėti ir atskirti personažų pagal išvaizdą negalintys neregiai įsidėmėtų balsus ir taip skirtų personažus, pasirodžiusius scenoje.
Po spektaklio teatro fojė surengtas susitikimas su „Katedros“ aktoriais bei režisieriumi. „Šiandien aktoriams buvo labai atsakingas spektaklis, nes buvo žiūrovų, kuriems vaidindami aktoriai negalėjo prisidengti vaizdu“, – per susitikimą kalbėjo O. Koršunovas.
Anot režisieriaus, vaizdas teatre meluoja. Taip, jo teigimu, yra ir gyvenime, tačiau teatre tai ypač ryšku. „Galbūt todėl tą tikrumą jūs galite pajusti labiau“, – neregintiems žiūrovams sakė O. Koršunovas.
Režisierius atskleidė, kad norėdamas suprasti, ar spektaklis iš tikrųjų eina tinkama linkme, ar tikrai aktoriai teisingai mąsto ir teisingai intonuoja, jis klausosi tik garso. „Klausau tik garso, nematau vaizdo, todėl galiu aiškiau pajusti, nes vaizdas duoda daug įspūdžio, bet daug meluoja“, – tvirtino O. Koršunovas.
Aktorė A. Čepaitė po spektaklio sakė, kad tai buvo lengviausiai komentuotas spektaklis iki šiol, nes, anot jos, veiksmas scenoje visiškai derėjo su garsu.
„Šitą spektaklį komentuoti buvo lengviausia, nors buvau pasiruošusi priešingam variantui. Daug projekcijų, skirtingų apšvietimų – buvau nusiteikusi stipriai padirbėti. Tai yra pirmas spektaklis, kurį komentuoju, kai neišsiskiria vaizdas su garsu“, – kalbėjo spektaklio komentatorė.
Aktorės teigimu, spektakliuose dažnai naudojamas vizualus groteskas ir sarkazmas yra sunkiai paaiškinamas nereginčiam žiūrovui.
„Spektakliuose labai dažnai vyksta vienoks veiksmas, tačiau siunčiama kitokia verbalinė informacija. Kai žmogus klauso ir tu jam sakai, kas vyksta, tas žmogus pasimeta, nes žiūrovų salė staiga prapliumpa juoktis, o tekstas yra labai skausmingas“, – teigė aktorė.
Vieną iš neregių žiūrovių, susitikime pasidalijusi įspūdžiais, sakė, kad komentarai, girdimi ausinėse silpnai matantiems arba visai neregintiems yra nepaprastai naudingi: „Nematantis žmogus detales ir vaizdą gali tik įsivaizduoti, todėl komentavimas labai praverčia“.
Pasak L. Puodžiūnienės, aklieji lanko ir specialiai jiems nepritaikytus spektaklius, nes trokšta meno ir pramogų, tačiau tai ne visada patenkina jų poreikius. Neretai jiems komentuoja šalia sėdintys draugai, bet tai trukdo kitiems spektaklių žiūrovams.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos duomenimis, neregiams ir silpnaregiams pritaikyti dar 3 spektakliai: A. Čechovo „Dėdė Vania“ (rež. Ericas Lacascade), H. Ibseno „Visuomenės priešas“ (rež. Jonas Vaitkus), F. Molnaro „Lilijomas“ (rež. Laszlo Bagossy). Spektakliuose apsilankė 95 aklieji ir silpnaregiai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Menininkė stiklui įpučią gyvybės1
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...
-
Klaipėdoje „Meridianas“ iškels bures, dedikuotas Švyturio metams1
Klaipėdos simboliu tapęs „Meridianas“ penktadienį pakeldamas bures pradės naują vasaros sezoną. ...
-
Kanuose – naujausias S. Loznicos filmas apie karo Ukrainoje absurdiškumą
Ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica ketvirtadienį grįžta į Kanus su dokumentiniu filmu „Invazija“ (The Invasion), kuriame atskleidžiamas karo absurdas praėjus daugiau kaip dvejiems metams po to, kai į jo šalį įsiveržė Rusi...
-
J. Rekevičiūtė: 55 kūrybinės alchemijos metai
Šiemet menininkei Jūratei Rekevičiūtei būtų sukakę 55-eri. Jei vėl susitiktume, po pasaulį būtų pasklidęs dar ne vienas jos kūrinys – jie žmonėms tapdavo relikvija. Kauno menininkės kūrybai skirta paroda „Po angelo sparnu&ldq...
-
Iškilmingame baleto gala koncerte – ir pasaulinė šokio žvaigždė iš Paryžiaus
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmuose – vėl įspūdingas reginys: gegužės 17 d. 18.30 val. žinomiausi Europos šiuolaikinio šokio ir baleto atstovai susitinka Klaipėdoje Iškilmingame baleto gala koncerte, dedikuotame L...
-
Airiją ir JAV jungiančio interaktyvaus „Portalo“ veikimas dėl praeivių elgesio sustabdytas
Dubline esančios viešos interaktyvios skulptūros, vadinamos realiuoju laiku veikiančiu vizualiniu tiltu tarp Airijos sostinės ir Niujorko, veikimas po savaitės buvo sustabdytas dėl praeivių „netinkamo elgesio“. ...
-
D. Mauliūtė: elektrinė gitara plius filosofija2
Virtuoziškais elektrinės gitaros garsais ne tik Klaipėdą jau kurį laiką stebinanti „Žemynos“ gimnazijos abiturientė Dominyka Mauliūtė, surengusi finalinį savo koncertą Juozo Karoso muzikos mokyklos baigimo proga, išskubėjo...
-
Klaipėdoje – knygos „Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai“ sutiktuvės
Šią savaitę Klaipėdoje vyks knygos „Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai“ sutiktuvės. Apie iškilų dvasininką ir svarbų valstybininką kartu su leidinio sudarytoju istoriku Algimantu Katiliumi kalbės jo kolegė Vi...
-
Vasariška „Audra“ atneš budinančio ir įkvepiančio meno
Birželio 5–9 d. į Kauną sugrįžta festivalis „Audra“. Penkias dienas truksianti programa tradiciškai pakvies ne tik iki paryčių šokti pasiryžusius naktinės kultūros mėgėjus, bet ir meninių iniciatyvų ištro&sc...
-
Verkių dvarvietės parke Vilniuje archeologai rado XIII–XIV amžių kapus
Vilniuje, Verkių dvarvietės teritorijoje, Archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologai kasinėdami šiaurės vakarų parko dalyje aptiko XIII–XIV amžių moterų kapus, trečiadienį pranešė Lietuvos nacionalinis muzie...