- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė devynios skirtingų šalies regionų tradicijos, tarp jų – Vilniaus universiteto Fizikų dienos FiDi, aludarystė Biržuose, Kupiškyje, lietuviškas ritinis – ripka.
Prieš šešerius metus pradėtame rengti sąvade taip pat įtrauktos Palangos Jurginės, dzūkų smuikavimo tradicija, muzikavimas cimbolais Ignalinos ir Švenčionių kraštuose, būgnijimas kūlele Rytų Aukštaitijoje, kapinių šventė Kisiniuose, akmentašystės tradicija Kelmėje.
Praėjusios savaitės pabaigoje kultūros puoselėtojams Vilniaus rotušėje įteikti sertifikatai.
Kultūros viceministro Albino Vilčinsko teigimu, šios devynios tradicijos susiformavo skirtingu laiku ir skirtingose Lietuvos vietose: nuo Palangos vakaruose iki Ignalinos rytuose, nuo Biržų šiaurėje iki Dzūkijos pietuose, o Fizikų dienos Vilniuje gimė jau naujaisiais laikais.
„Visos jos yra mūsų per amžius sukauptas turtas, kurį turime bendromis pastangomis saugoti ir perduoti ateities kartoms. Jos įkūnija tai, ką vadiname kultūrine atmintimi ir gyvąja tradicija“, – sakė viceministras.
Jurginės, pavasario ir žalumos šventė, minima visoje Lietuvoje, tačiau jas švenčiant Palangoje kasmet sukviečiami folkloro ansambliai.
Senas lietuvių komandinio sporto žaidimas, vadinamas ritiniu arba ripka – šis žodis reiškia apskritą medžio skritę, kurią dviejų komandų žaidėjai meta arba ridena ranka į vartus, o stabdo medinėmis lazdomis – ritmušomis.
Smuika, skripka žinoma kaip vienas svarbiausių dzūkų šeimos, kalendorinių švenčių, jaunimo bendravimo papročių muzikos instrumentų. Dzūkų smuikavimo stilius – meistriškas, ekspresyvus: melodijos gausiai puošiamos, kūrinių tempas greitesnis nei kituose regionuose.
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentų šventė FiDi kiekvieną pavasarį vyksta nuo 1969 metų – įvairūs edukaciniai, pramoginiai ir moksliniai renginiai trunka apie savaitę.
Jau XVI amžiuje lietuviškuose šaltiniuose minimi cimbolai – styginis mušamasis muzikos instrumentas – itin prigijo Ignalinos bei Švenčionių kraštuose.
XIX amžiuje į instrumentinius ansamblius įsilieję medine kūlele mušami būgneliai Rytų Aukštaitijoje iki šiol yra neatsiejama instrumentinių ansamblių ir kapelų dalis.
Kapinių šventė Mažojoje Lietuvoje, Kisiniuose, yra unikalus krašto etninis, konfesinis kultūros paveldo reiškinys, siekiantis XIX amžių. Šventėje bendraujama, laikomos ekumeniškos pamaldos, prisimenami tais metais mirę žmonės, čia palaidoti krašto istorijai svarbūs asmenys.
Prigimtinėmis kultūros vertybėmis grįstą ir miesto veidą kurianti akmentašystės tradicija Kelmėje įsišaknijo XX amžiaus pradžioje.
Tuo metu visoje Lietuvoje gaminamas salyklinis alus daugiausiai tradicinių bruožų iki šių dienų išlaikė Biržų ir Kupiškio krašte.
2017 metais pradėtame rengti Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade jau yra 48 vertybės, susijusios su įvairiomis atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitomis tradicijomis.
Tarp jų – ir trys įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą: kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje, Baltijos šalių dainų ir šokių šventės bei sutartinės – lietuvių polifoninės dainos.
Kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras paraiškų teikimą sąvadui skelbia kiekvienais metais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mirė legendinė Lietuvos primabalerina L. Aškelovičiūtė-Razmienė
Eidama 86-uosius metus mirė Lietuvos baleto artistė, primabalerina, pedagogė Leokadija Aškelovičiūtė-Razmienė. ...
-
Kiemo galerijos gimtadienis šiemet – ypatingas ne tik naujais ją papuošusiais darbais7
Šiandien Kauno pasididžiavimu tapusioje E. Ožeškienės gatvės Kiemo galerijoje minimas simbolinis, jau dvyliktasis jos gimtadienis. Prieš aštuoniolika metų šiame kieme įsikūręs menininkas Vytenis Jakas, kurio socialin...
-
Britų klimato aktyvistai vėl apipylė sriuba V. van Gogho paveikslus8
Trys klimato aktyvistų organizacijos „Just Stop Oil“ (JSO) šalininkai penktadienį apipylė sriuba du olandų dailininko Vincento van Gogho (Vincento van Gogo) paveikslus Londono nacionalinėje galerijoje, praėjus kelioms valandoms po to, ...
-
Paroda paneigia Kremliaus melą apie Kijevo Rusią1
Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatomas projektas, griaunantis propagandinį „slavų pasaulio“ įvaizdį. Paroda „Kijevo Rusia. Pradžia“ atskleidžia tiesą apie valstybę, kurią dabartinė Ukraina laiko savo istorinėmis i&scar...
-
Klaipėdos knygų mugė – įvairiai auditorijai
Penktadienio rytą Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje atsidarė tradicinė Knygų mugė. Joje šiemet dalyvauja 20 leidyklų, kurios pristato įvairaus žanro leidinius – nuo akademinės, grožinės literatūros...
-
Lietuva 2028-aisiais bus Geteborgo knygų mugės garbės viešnia
Geteborgo knygų mugėje penktadienį pasirašytas ketinimų protokolas, juo įtvirtintas sutarimas 2028 metais Lietuvai būti šio kultūros renginio šalimi viešnia. ...
-
Kultūros lenktynės: tarp estetinių sprendimų ir viešosios nuomonės4
Tęsdamas meno kūrinio viešojoje miesto erdvėje temą kalbinu Tadą Vosylių – Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto 3D meno objektų studijų programos vadovą, skulptorių ir medijų menininką, kurio kūrinių dažnai išvysite ne...
-
„M Stabat Mater“: širdis tirpdantis šokis1
Tarptautinis šokio festivalis „Aura“ jau daugiau nei 30 metų į Kauną atveža žymiausias šiuolaikinio šokio pasaulio žvaigždes. Festivalio įkūrėja Birutė Letukaitė pastarus du dešimtmečius buvo nuolatinė vie&...
-
Du dešimtmečius trunkanti misija – skleisti džiaugsmą2
Kauno miesto simfoninis orkestras (KMSO) jau du dešimtmečius skleidžia džiaugsmą kauniečiams ir miesto svečiams. Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas sako, kad 20 metų orkestrui – labai mažai: vos spėta sukomplektuoti instrumentus, suk...
-
V. Toleikis: gyvenimo turime tiek, kiek atsimename
Neseniai išleista naujoji mokytojo, visuomenininko Vytauto Toleikio atsiminimų knyga „Lemtingi… susitikimai“, skirta profesorės Irenos Veisaitės atminimui. Kaip teigia pats autorius, ši knyga – padėka visoms jį, papr...