- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš beveik 8 dešimtmečius vykęs Antrasis pasaulinis karas amžiams įsirėžė į žmonijos istorinę atmintį. Tačiau apie 1945 metų sausio 30 dieną įvykusią „Wilhelmo Gustloffo“ laivo katastrofą dauguma žmonių nėra girdėję nei karto.
Naujausiame leidyklos „Alma littera“ išleistame lietuvių kilmės rašytojos Rūtos Šepetys romane „Druska jūrai“ nuodugniai ir asmeniškai leidžiamasi į pasakojimą apie šią didžiausią jūreivystės istorijoje tragediją, nusinešusią beveik 10 tūkst. gyventojų, tarp kurių buvo ir ne vienas lietuvis, gyvybes.
Knyga „Druska jūrai“ – tai grožinis istorinės literatūros kūrinys, parašytas remiantis tikrais „Wilhelmo Gustloffo“ nuskandinimo faktais. Beveik penkių tūkstančių vaikų gyvybių pareikalavusi katastrofa, gelbėjimo operacija „Hanibalas“ ir legendinio Gintaro kambario dingimas – visi šie istoriniai įvykiai tampa romano atramos taškais. Autorė teigia, kad šią, kaip ir kitas knygas, parašė veikiau ne ji, o istorija. Nors veiksmas vyksta buvusiose Rytprūsių žemėse, šio romano įvykiai yra ir Lietuvos istorijos dalis.
„Norėdami suprasti dabarties Lietuvą, turime atsigręžti į praeitį. Manau, kad istoriniai faktai yra bejausmiai, tačiau, perteikti per personažų patirtis, jie padeda mums kažką išreikšti. Rašant šią knygą mane labiausiai neramino būtent vaikų ir paauglių bei nekaltų žmonių likimai“, – teigia R. Sepetys.
Kruopščiai jungdama skirtingų veikėjų – lietuvės Joanos, paslaptingo vaikino Floriano, besilaukiančios lenkės Emilijos ir nacių jūreivio Alfredo – istorijas, R. Šepetys atskleidžia daugybės nuo artėjančios Rusijos kariuomenės išsigelbėti bandančių pabėgėlių pastangas patekti į evakuaciją vykdantį laivą. Praeities vaiduokliai, prarasti namai, artimieji bei vienatvė šioje ilgoje kelionėje išsigelbėjimo link suvienija herojus. Tačiau su augančiu artumu pradeda ryškėti ir pavojingos kiekvieno jų paslaptys.
R. Šepetys teigia, jog knygų apie Antrąjį pasaulinį karą prirašyta daug. Nors jas dažnai skaito skaitytojai, kurių valstybės kariavo priešingose pusėse, tačiau visuomet svarbu prisiminti, kad tikrasis karo nugalėtojas yra kančia, neaplenkusi nei vienos dalyvavusios tautos.
Rašydama šį lyrišką ir jautrų romaną, autorė rėmėsi daugybe Baltijos jūroje rastų laiškų ir pasakojimų buteliuose, šešių skirtingų šalių gyventojų pasakojimais bei asmenine savo giminės patirtimi. Skaičiuojama, kad vien 1945 metais Baltijos jūroje žuvo per 25 tūkst. žmonių, tačiau visos „Hanibalo“ operacijos metu nuo puolančios rusų kariuomenės buvo išgelbėta daugiau kaip du milijonai gyventojų. Tačiau knygoje R. Šepetys parodo, kad net tokiu sukrečiančiu laikotarpiu – visuomet lieka vietos vilčiai.
Autorė drąsiai kalba apie karo žiaurumų paliestus žmones – tuos, kuriems pavyko išsigelbėti, ir tuos, kurie tik žinutėmis buteliuose galėjo tikėtis, kad pasaulis vieną dieną sužinos jų istoriją.
„Druska jūrai“ – tai pastanga suteikti balsą tiems, kurie patyrė karo praradimus, bei sujungti skaitytojus į pasaulinę žmonių bendriją, trokštančią mokytis iš praeities.
Knygos „Druska jūrai“ autorė Rūta Šepetys (Ruta Sepetys) gimė 1967 metais Mičigane. Lietuvių kilmės rašytoja skaitytojams yra puikiai pažįstama kaip istorinio „The New York Times“ bestselerio „Tarp pilkų debesų“ autorė. Rašytojos kūryba yra išleista daugiau nei 50 šalių ir išversta į 36 kalbas. Naujausiame grožinės istorijos romane apie tikrą Antrojo pasaulinio karo tragediją R. Sepetys kviečia išgirsti tuos, kurie apie šį tragišką laikotarpį jau nieko patys negalės papasakoti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas2
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!4
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Amerikiečių rašytojas M. Finkelis: meno vagis išpildė slaptas mūsų fantazijas
Meno vagysčių pasaulis apgaubtas mįslių, o jo epicentre – unikalios ir paslaptingos asmenybės. Vienas tokių išskirtinių veikėjų yra Stéphane’as Breitwieseris – prancūzų meno vagis, savo karjerą paskyręs aistringai, ...
-
G. Nausėda iš būsimojo kultūros ministro tikisi didesnio finansavimo šiai sričiai10
Prezidentas iš būsimojo kultūros ministro tikisi Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo, didesnio finansavimo kultūros darbuotojams, sako jo patarėja. ...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...