- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje vos kas penktas kino režisūra užsiimantis menininkas yra moteris. Ties statistiniu Europos vidurkiu balansuojantis rodiklis byloja apie laukiantį ilgą kelią siekiant idealo.
Lyderė – Islandija
Prancūzijos tyrimų ir mokymų bendrovės „Lab Femmes de Cinéma“ duomenimis, Lietuvoje moterys sudaro 22 proc. kino režisierių, atsiliekama nuo gerosios Europos praktikos. Daugiausia moterų kino režisierių Europoje yra Islandijoje – jos sudaro 37 proc. visų kino režisierių, Austrijoje, Norvegijoje ir Švedijoje (34 proc.).
Mažiausiai moterų kino režisierių Bulgarijoje – 14 proc. Europos vidurkis, paskelbtas išnagrinėjus Europos audiovizualinio sektoriaus stebėjimo centro duomenis apie 2018–2022 m. prodiusuotus ilgametražius filmus, siekė 23 proc.
„Lab Femmes de Cinéma“ moterų režisierių padėtį Europos kine tiria nuo 2016 m. Tyrimą remia Prancūzijos kultūros ministerija ir Prancūzijos nacionalinis kino centras.
Į lietuvių kalbą išverstą tyrimą pristatantis kino festivalis „Scanorama“ skatina Lietuvos kino industrijos žaidėjus susipažinti su gerąja Europos praktika ir kartu siekti lyčių lygybės šalies kino industrijoje.
„Lab Femmes de Cinéma“ projektas inicijuotas Prancūzijos kino festivalio „Les Arcs“, kartu su „Scanorama“ priklausančio tinklui „Moving Images – Open Borders“, metu.
Tyrime nurodoma, kad Lietuvos kino centras (LKC) paskutiniu metu paskelbė rekomendacijas, kaip užtikrinti asmenų, dirbančių su centro finansuojamais projektais, lygybę ir išvengti diskriminacijos. LKC finansuoja renginius, skirtus informuoti apie esamą situaciją ir kovoti su seksualiniu smurtu bei smurtu lyties pagrindu.
LKC tapo Europos moterų audiovizualinio tinklo partneriu, remia šalies profesionalų dalyvavimą tinklo veikloje, dalijasi informacija apie lyčių lygybę. Nuo pernai, bendradarbiaujant su Švedija ir Norvegija, dalyvaujama tarptautiniame projekte „DIGISCREENS“ (liet. „Demokratinės tapatybės ir vertybės Europos ekranuose“), kurio metu iki 2025 m. renkami duomenys apie lyčių reprezentavimą šalies kino filmuose ir televizijos serialuose.
Dalis kino režisierių moterų lygybės gali ir nesulaukti. Mūsų skaičiavimais, Europos kine ją anksčiausiai pasieksime 2080-aisiais.
Finišas – tik 2080 m.
„Lietuvoje pradėta remti moterų kino kūrėjų organizacijas ir rinkti duomenis apie lyčių situaciją šalies kino industrijoje. Statistika apie realią situaciją kine yra pirmasis žingsnis į politinius sprendimus ir priemones didinti lygybę“, – sako „Lab Femmes de Cinéma“ vyriausioji specialistė Lise Perottet.
Visoje Europoje karjeros kine siekiančios moterys atsimuša į stiklo lubas, kai dėl vyraujančių nuostatų, stereotipų ir moterų nuvertinimo vietoj jų įdarbinami panašią kvalifikaciją turintys vyrai.
„Geriausius rezultatus demonstruoja Skandinavijos ir Vakarų Europos šalys, kurios situaciją gerinti pradėjo anksčiausiai. Vis dėlto, tokiais tempais dalis kino režisierių moterų lygybės gali ir nesulaukti. Mūsų skaičiavimais, Europos kine ją anksčiausiai pasieksime 2080-aisiais“, – sakė L. Perottet.
Išskirtiniai pavyzdžiai
Iš 36 tyrime dalyvavusių Europos šalių šešiolikoje šiuo metu vykdomos smurto prevencijos kino industrijoje priemonės, tačiau niekur nėra įpareigojimo filmavimo aikštelėje naudotis intymių scenų koordinatoriaus paslaugomis.
Penkiolika valstybių lyčių lygybę įtraukia arba planuoja įtraukti į platesnį įvairovės tyrimą šalies audiovizualiniame sektoriuje.
Dešimt Europos šalių šiuo metu siekia sumažinti nesąmoningą diskriminavimą, kai moterys kino industrijoje prasčiau nei vyrai vertinamos automatiškai, to nesuvokiant.
Tiek pat šalių padeda moterims sparčiau kopti karjeros laiptais, vykdydamos mentorystės ir profesinių kompetencijų ugdymo programas. Šešios Europos šalys šiuo metu bando pagerinti mamų situaciją kino industrijoje ir sukurti lygiateisiškesnę kūrybinę aplinką.
Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį į nesikeičiančią tendenciją: vienuolika institutų yra įvedę nuosaikias kvotas, t. y. suteikė pirmenybę moterų režisuotiems filmams už vienodos kokybės filmus, trys šalys įdiegė mišrias kvotas (Austrija, Norvegija ir Jungtinė Karalystė), tačiau tik Ispanija įvedė filmų finansavimo kvotas.
Šioje šalyje nuo 2020 m. dalis viso finansavimo biudžeto turi būti skiriama moterų režisierių projektams. Kvotos skiriasi priklausomai nuo finansavimo rūšies: nuo 2022 m. 35 proc. viso „bendrosios paramos“ biudžeto skiriama moterų direktorių projektams; 40 proc. viso „atrankinės paramos“ biudžeto skiriama moterų režisierių projektams. Manoma, kad ši itin plataus užmojo precedento neturinti priemonė artimiausiais metais gerokai pagausins moterų režisierių sukurtų filmų skaičių Ispanijoje.
Vėlesnis debiutas
„Kinas formuoja mūsų kolektyvinį mąstymą. Jis ne vien atspindi, bet ir kuria visuomenę. Nagrinėdami partnerių Prancūzijoje parengtą tyrimą, peržiūrėjome penkiolika metų vykusio „Scanoramos“ trumpametražių filmų konkurso nugalėtojų karjeras. Užvėrusios akademijos duris, dauguma apdovanojimą pelniusių merginų ilgametražiu filmu didžiajame ekrane debiutavo ne anksčiau kaip po penkerių metų“, – komentavo „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.
Daugelio iš šių jaunų kino režisierių, kurios prieš penkerius ar dešimt metų švietė ryškiausiai, šiuo metu nerasime kino aikštelėse. „Kūrėjų likimai nerašomi pagal vieną scenarijų, bet vaikinų ilgametražio filmo debiutas baigus akademiją dažniau užtrukdavo porą metų. Kviečiame analizuoti šį tyrimą, pasitelkti gerąją Europos praktiką ir kartu siekti lygybės Lietuvos kino sektoriuje“, – akcentavo G. Arlickaitė.
Ne vienas Europos kino centras pradeda taikyti skatinamąją politiką, kad paremtų kino srityje dirbančius asmenis, auginančius vaikus. Ši politika nėra aiškiai susijusi su lytimi, tačiau iš tiesų tyrimai rodo, kad moterys, turinčios vaikų, darbo pasaulyje atsiduria nepalankesnėje padėtyje: padedant tėvams, iš tikrųjų užtikrinama didesnė moterų ir vyrų kūrybinių sąlygų lygybė.
Šią temą šiuo metu yra įsipareigojusios įgyvendinti šešios šalys. Pvz., nuo 2022 m. Austrijos kino institutas skatina diegti „darbo vietų padalijimą“, kad sutrumpėtų kiekvieno asmens darbo valandos, padengia vaikų priežiūros išlaidas. Juodkalnija siekia įtraukti vaikų priežiūros išlaidas į biudžetus, kuriems gali būti skiriama parama.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...
-
Minint M. K. Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, siūloma rengti ekskursijas, parodas
Kitąmet minint poeto, pamokslininko Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, vyks ekskursijos, koncertai ir parodos. ...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Į amžinojo poilsio vietą išlydimas A. Kulikauskas1
Penktadienį amžinojo poilsio išlydėtas muzikantas ir kompozitorius Andrius Kulikauskas. ...
-
V. Kernagio sūnus apie A. Kulikauską: jam visada galėjai paskambinti, jis turėdavo atsakymus2
Lapkričio 17-ąją maestro Andriui Kulikauskui scenos uždanga nusileido paskutinį kartą. Kompozitorius užgeso po sunkios ligos. ...
-
Susirinkti tapatybę iš gyvenimo skeveldrų
„Nuo rytojaus pasikeisiu, būtinai pasikeisiu“, – sako Herojus (akt. Dainius Svobonas). Panašiai suformuluota frazė girdėta daugybę kartų, manau, daugelio ir pačių pasakyta, įvairiausiomis gyvenimo aplinkybėmis, siekiant nustat...
-
Mitologinėse ganyklose: V. K. Slavinsko atminimui
Gaivinu atmintyje ne taip seniai įvykusį apsilankymą menininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943–2023) namuose. Senojo Kauno dvasią tebesaugančioje vietoje – Žaliakalnyje, prie pat Ąžuolyno. Namuose, kuriuos galima vadinti galerija dėl juose...
-
Prof. K. Sabolius: man rūpi vaizduotė, kuri ieško buvimo kartu galimybių
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorius Kristupas Sabolis, visuomenėje žinomas ir kaip rašytojas, vertėjas bei kino scenaristas, yra išleidęs ne vieną knyga jį dominančia vaizduotės ir kūrybingumo tema. Kitą savait...