- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuo metu pradedamas naujas bendras Lietuvos ir Baltarusijos projektas „LDK didikų Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiaus bažnyčios rūsiuose tyrimai ir pritaikymo lankymui koncepcija“.
Jo metu specialistai dalinsis informacija, bus padedama atgaivinti ir lankymui pritaikyti vieną didžiausių Europos mauzoliejų.
Situacija – sudėtinga
Projekto įgyvendinimo pradžia laikomas birželio 13 d. surengtas seminaras Vilniuje, kurio tikslas buvo Baltarusijos specialistus supažindinti su Lietuvos pasiekimais, tiriant įvarius palaikų tvarkymo atvejus, pavyzdžiui, kaip tirti rastus palaikus ir juos identifikuoti. „Pristatėme keletą restauratorių darbų, parodėme, kaip yra tvarkomos palaidojimo vietos mūsų bažnyčių rūsiuose: Katedros požemiuose, Dominikonų, Šv. Kazimiero ir Bernardinų bažnyčių rūsiuose. Rodėme, kaip įvairūs atvejai yra pritaikyti lankymui“, – teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kontrolės skyriaus vyr. valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskienė.
Šiuo metu Baltarusijoje esančio Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje Radvilų giminės palaidojimai (apie 70) lankomi tik dalinai - ne viskas yra prieinama ir pritaikyta lankytojams. „Ten yra įvairių problemų – karstai sudėtingos ir skirtingos būklės, trūksta apšvietimo, yra ir kitų trūkumų. Todėl mūsų tikslas ir yra parodyti bei patarti, kaip mes tvarkytumės tokioje situacijoje“, – teigia. A. Vyšniauskienė.
Tikras pavyzdys
Projektu siekiama Baltarusijos specialistus supažindinti su Lietuvos patirtimis kultūros paveldo tyrimo, išsaugojimo, valdymo, atgaivinimo ir kultūrinio turizmo srityse.
Jo metu bus atliekami pavyzdiniai antropologiniai ir architektūriniai tyrimai, polichromijos (skulptūros ar taikomosios dekoratyvinės dailės kūrinio dekoras), medžio, metalo, akmens konservavimo ir restauravimo darbai. Planuojama parengti Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiuje išsaugojimo, sutvarkymo ir pritaikymo lankymui koncepciją.
„Baltarusiams mūsų specialistų, antropologų darbai yra tikras pavyzdys, kadangi jie patys teigia, kad abejoja ar išvis turi tokius specialistus. Lankėmės ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, kur svečiams buvo pasiūlyta, esant poreikiui, Baltarusija atsiųsti savo specialistus stažuotėms. Tai juos išties labai sudomino, kadangi jie pasiruošę semtis žinių iš mūsų“, - teigia projekto vadovė.
Trūksta tyrimų
Teigiama, kad žymesni pertvarkymai mauzoliejuje buvo atlikti XX a. pradžioje, tačiau jo raidos istorija netyrinėta, neatlikti istoriniai ir kiti tyrimai. Dėl šios priežasties trūksta naujų faktų, kurie galėtų patikslinti palaidotų asmenų sąrašą ar nustatytų istorines palaidojimo vietas.
Projektas orientuotas į darnaus turizmo, kuriančio naujas darbo vietas ir propaguojančio vietos kultūras ir produktus, vystymą. Paveldo pažinimas ir atskleidimas padėtų sukurti naują turizmo objektą, kuris yra labai svarbus ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai – LDK didikų Radvilų mauzoliejus laikomas vienu iš didžiausių Europoje, o jame palaidota apie 70 asmenų.
Projektą bendrai įgyvendina Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nesvyžiaus nacionalinis istorijos-kultūros muziejus-draustinis ir Vilniaus universiteto istorijos fakultetas. Projektas finansuojamas iš Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos programos demokratijai programos lėšų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ukrainos fronto fotografas, vaikystę leidęs ir Kaune: svajoju apie karo pabaigą
„Ne aš pasirinkau fotografiją, o fotografija pasirinko mane“, – sakė dokumentinės fotografijos meistras iš Ukrainos Oleksandras Hliadelovas, kurio dalis vaikystės prabėgo Kaune. ...
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais2
Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtos
Nuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinio
Ankstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?6
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Ypatingą koncertą parengęs E. Montvidas: bus ir fejerverkinių akimirkų
Vienas žymiausių šių laikų Lietuvos tenorų Edgaras Montvidas drauge su maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir choru „Dagilėlis“ surengs įspūdingą solinį koncertą. Gruodžio 14 d. &bdq...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...