- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Liuba Nazarenko
-
Liuba Nazarenko
-
L. Nazarenko – paskutinis „sudie“: paskelbė laidotuvių datą ir vietą
-
L. Nazarenko – paskutinis „sudie“: paskelbė laidotuvių datą ir vietą
-
L. Nazarenko – paskutinis „sudie“: paskelbė laidotuvių datą ir vietą
-
L. Nazarenko – paskutinis „sudie“: paskelbė laidotuvių datą ir vietą
-
L. Nazarenko – paskutinis „sudie“: paskelbė laidotuvių datą ir vietą
-
L. Nazarenko – paskutinis „sudie“: paskelbė laidotuvių datą ir vietą
-
L. Nazarenko – paskutinis „sudie“: paskelbė laidotuvių datą ir vietą
-
L. Nazarenko – paskutinis „sudie“: paskelbė laidotuvių datą ir vietą
-
L. Nazarenko – paskutinis „sudie“: paskelbė laidotuvių datą ir vietą
-
L. Nazarenko – paskutinis „sudie“: paskelbė laidotuvių datą ir vietą
-
L. Nazarenko – paskutinis „sudie“: paskelbė laidotuvių datą ir vietą
-
L. Nazarenko – paskutinis „sudie“: paskelbė laidotuvių datą ir vietą
-
L. Nazarenko – paskutinis „sudie“: paskelbė laidotuvių datą ir vietą
-
L. Nazarenko – paskutinis „sudie“: paskelbė laidotuvių datą ir vietą
-
L. Nazarenko – paskutinis „sudie“: paskelbė laidotuvių datą ir vietą
-
L. Nazarenko – paskutinis „sudie“: paskelbė laidotuvių datą ir vietą
-
L. Nazarenko – paskutinis „sudie“: paskelbė laidotuvių datą ir vietą
-
L. Nazarenko – paskutinis „sudie“: paskelbė laidotuvių datą ir vietą
-
L. Nazarenko – paskutinis „sudie“: paskelbė laidotuvių datą ir vietą
-
L. Nazarenko – paskutinis „sudie“: paskelbė laidotuvių datą ir vietą
-
L. Nazarenko – paskutinis „sudie“: paskelbė laidotuvių datą ir vietą
-
L. Nazarenko – paskutinis „sudie“: paskelbė laidotuvių datą ir vietą
Pavasariui žydint, gegužės 4-osios vakarą, Lietuvą pasiekė liūdna žinia – pasaulį paliko romansų atlikėja Liuba Nazarenko.
L. Nazarenko gimė 1964 metų balandžio 3 dieną, Vilniuje. Ukrainietiškų šaknų turėjusi atlikėja devynerius metus mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje groti violončele, bet galų gale suvokusi, kad violončelininke nebus, įstojo į J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą (dab. konservatorija), kur mokėsi chorinio dirigavimo. Žinoma, mokslai nesibaigė vien dirigavimu, teko mokytis groti ir pianinu, ir akordeonu. Pati išmoko groti gitara, nes romansai atlikėjos buvo mėgiami nuo seno, norėjosi pačiai sau akompanuoti.
Baigusi mokslus, buvo paskirta dirbti metodininke Nemėžio (Vilniaus r.) kultūros namuose. „Tie metai – vieni iš baisiausių mano gyvenime. Iš manęs buvo reikalaujama, bet nieko neduodama“, – viename interviu yra prisipažinusi Liuba.
Po metų, 1986-aisiais, pradėjo dirbti Marijampolio (Vilniaus r.) kultūros namuose meno vadove. Netrukus čia subūrė vokalinį ansamblį „Harmonija“, kurio repertuarą sudarė lietuvių, lenkų, rusų vokalinė, ypač religinė, muzika. Marijampolis buvo viena iš L. Nazarenko meilių, į kurį daugiau kaip tris dešimtmečius ji važinėdavo iš Vilniaus. Beje, čia atsiskleidė ir Liubos pedagoginis talentas – mokė vaikus vokalo, o šie už jos dėmesingumą atsilygindavo dėkinguoju „Teta Liuba“.
Į viešąją sceną su romansais Liuba Nazarenko įžengė 1994 metais, pirmieji koncertai vyko tuometiniuose Vilniaus profsąjungų rūmuose. Jai tai buvo ir džiaugsmas, ir didžiulė palaima. „O kai laikui bėgant sužinai, kad yra žmonių, be galo mėgstančių šį žanrą, tampa dar smagiau, – sakydavo atlikėja. – Man rodos, bręsdamas ar net sendamas žmogus turi daugiau galimybių pamilti romansų žanrą, nes kuo didesnė patirtis, tuo dažniau širdin įsliūkina ilgesys, prisiminimai. Galvoju, kad romansai – tai be galo nostalgiškas žanras.“
„Romansų atlikėjo stiprybė – nuoširdumas, nes ir pats žanras yra be galo nuoširdus, todėl čia nesunkiai pastebėsi falšą. Klausytojas privalo patikėti atlikėju, net jei vienas romansas apie meilę, o kitas – jau apie neapykantą. Koncerte privalai maksimaliai susikoncentruoti į kūrinį, žodžius, melodijos subtilumus, kad jis suskambėtų ne tik fizinėje aplinkoje, bet ir rastų atgarsį žmogaus širdyje. Juk romansas – tylus, nerėkiantis žanras, todėl jam reikalingas ir įsiklausymas, o girdint, mėginant pajusti, gali aplankyti ir tam tikras nušvitimas – ne sykį teko girdėti sakant: „O aš maniau, kad romansas tai nuobodu“. Svarbu būti atviram ir nebijoti pažvelgti į subtilius dalykus, esančius pačioje žmogaus gelmėje“, – mintimis dalijosi romansų karalienė.
Tokia L. Nazarenko ir buvo. Nuoširdi. Didelės širdies. Be galo kukli. Ir talentinga. Savo talentu gebėjo išjudinti bet kokią auditoriją, kuri nuo pirmojo atliekamo romanso pradėdavo ritmingai linguoti ir kartu dainuoti. Kaip rašoma Bardai LT pranešime, šiandien galima drąsiai teigti, kad ji buvo vienintelė romansų atlikėja, gebėjusi surinkti didžiausias sales, kartais į tai kukliai su šypsena reaguodama – „nejaugi aš žvaigždė“.
„Taip. Liuba, buvai žvaigždė, kuri švietė kultūros padangėje ir džiugino klausytojų širdis. Palikai begalę sudainuotų romansų, keturias įrašytas kompaktines plokšteles, pratęsei romansų gyvavimo istoriją, kuriuos dainuos ištisos kartos. O dabar ilsėkis!“, – sako kolegos.
Vienas mėgiamiausių Liubovės atliekamų romansų buvo „Norėčiau mirt, kada pražys gėlelės, kada pasaulis tylus, o visi žmonės ilsisi ramiai“... Taip ir išėjo Liuba, žydint gėlelėms, naktį iš gegužės 3-osios į gegužės 4-ąją, kada pasaulis buvo tylus ir žmonės ilsėjosi ramiai...
Atsisveikinti su Liuba galima laidotuvių namuose „Lakrima“, Kalvarijų g. 67, Vilnius gegužės 15 dieną, nuo 17 valandos, gegužės 16 dieną, nuo 9 valandos.
Mišios šalia laidojimų namų esančioje cerkvėje 12 val. Po jų išnešama urna, laidotuvės Kairėnų kapinėse.
Gegužės 9 dieną, 12.10 val. LRT radijo laida „Pakartot“ bus skirta L.Nazarenko atminti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Stulginskio žvaigždės apdovanojimas skirtas I. Degutienei ir F. N. Sadūnaitei2
Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė – šiemet skirtas buvusiai parlamento pirmininkei Irenai Degutienei ir prieš daugiau nei mėnesį mirusiai disidentei, vienuolei Felicijai Nijolei Sadūnaitei. ...
-
Parlamentas pradėjo svarstyti Kultūros pagrindų įstatymo projektą1
Seimas antradienį priėmė svarstyti Kultūros pagrindų įstatymo projektą. ...
-
Kalbos premija skirta Lituanistinių mokyklų asociacijai ir VU docentei A. Kučinskienei
Šiemet Felicijos Bortkevičienės kalbos premija skirta Lituanistinių mokyklų asociacijai ir Vilniaus universiteto dėstytojai Audronei Kučinskienei. ...
-
M. Gimbutienės biografija: įtakos moterų judėjimams paieškos
Lietuviškai išleista pirma išsami vienos garsiausių Lietuvos mokslininkių – archeologės Marijos Gimbutienės – biografija ir recepcijos istorija. Dr. Rasos Navickaitės knyga „Marija Gimbutienė. Archeologija, Didžios...
-
Seimui bus pateiktas Kultūros pagrindų įstatymo projektas4
Kultūros ministras Simonas Kairys antradienį parlamentui pateiks ne vienus metus rengtą Kultūros pagrindų įstatymo projektą. ...
-
Mirė Kauno miesto kamerinio teatro aktorė A. J. Masiulionytė2
Sekmadienį po sunkios ligos mirė Kauno miesto kamerinio teatro aktorė, dailės ir teatro tyrinėtoja Alma Joana Masiulionytė, pranešė Kauno miesto kamerinis teatras ...
-
„Poezijos pavasario“ laureatu tapo V. Kaziela2
60-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu tapo poetas, publicistas Vytautas Kaziela. ...
-
Saksofonininkas L. Pilkauskas: atrodo, saksofonas tapo mano kūno dalimi
Leonardas Pilkauskas – aranžuotojas, orkestruotojas ir saksofono virtuozas, žaidžiantis ne tik muziką, bet ir gyvenimą. Kaip pats sako, visas jo gyvenimas pilnas improvizacijos ir netikėtumų. Štai dirbdamas prie naujausio albumo Leonardas ...
-
Radvilų ir Chodkevičių sarkofagus planuojama paskelbti kultūros paminklais
Kėdainių ir Kretingos bažnyčiose esančius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų ir Chodkevičių sarkofagus planuojama paskelbti kultūros paminklais. ...
-
Vilnius ruošiasi ypatingai šventei: laukiama rekordinio dalyvių kiekio3
Vilnius ruošiasi ypatingai šventei šią vasarą – jubiliejinei 100-ajai dainų šventei. Laukiama rekordinio kiekio dalyvių. Anot organizatorių, viešbučiai jau užpildyti, mokyklos taip pat, tad ar liks vietų svečia...