- Augustė Gittins
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vos pasirodžiusios prancūzų rašytojo, socialinių mokslų, psichologijos, filosofijos ir asmeninio tobulėjimo entuziasto Laurent’o Gounelle’io knygos tampa sensacija ir patenka į geriausiai parduodamų knygų sąrašus. Būtų galima surinkti tūkstantines minias, kurie pasakytų, kad šio autoriaus knygos pakeitė jų gyvenimą.
„Intuiciją turi kiekvienas, – teigia prancūzas, lietuviškai pristatantis naujausią savo knygą „Intuicija“, kuri neabejotinai pakutens giliausius skaitytojų minčių ir sąmonės sluoksnius.
– Jūsų knygoje galima rasti Nobelio premijos laureato, reliatyvumo teorijos kūrėjo Alberto Einsteino citatą, kurioje teigiama, kad intuityvus protas mums yra iš aukščiau duota, pašventina dovana, o racionalusis – ištikimas kiekvieno žmogaus tarnas. Mes sukūrėme visuomenę, kuri garbina tarną, o dovaną yra pamiršusi. Kaip jums atrodo, kodėl šią dovaną naudojame vis rečiau?
– Ankstesniais laikais, norint atsikratyti visuomenėje vyravusio obskurantizmo ir prietarų, į pirmąją vietą reikėjo iškelti racionalumą, nuo pat mokyklinio amžiaus ugdyti loginį mąstymą. Visa tai buvo taip išvystyta, kad visiškai nustojome naudotis intuicija. Šiandien mokslas yra įrodęs, kad nuojauta egzistuoja, ir esu įsitikinęs, kad iš naujo ja naudotis išmoks vis daugiau žmonių.
– Kaip manote, ar kiekvienas turi vienodai išvystytą intuiciją? Gal vieni esame gabesni, o kiti ne taip greitai mokomės ja naudotis?
– Intuiciją turi kiekvienas! Kiekvienas gebame gauti informacijos, kurios neįmanoma pasiekti tiesiogiai, kai naudojamės penkiomis juslėmis. Vienus ta informacija pasiekia lengviau, kiti iki jos keliauja sunkiau, bet esu tikras, kad šis gebėjimas nesunkiai išugdomas. Išsiugdžiau jį ir aš, taigi šiandien savo kasdieniame gyvenime dažnai pasitelkiu nuojautą. Ypač kai turiu priimti kokį nors svarbų sprendimą. Aiškiai žinau: atsakymai slypi manyje, galiu juos atrasti, įsiklausydamas į savo pojūčius.
– Kada, jūsų nuomone, turėtume vadovautis intuicija, o kada – racionaliai mąstyti? Ar egzistuoja kokia nors taisyklė?
– Manau, kad pačius svarbiausius gyvenimo sprendimus priimame intuityviai, o ne racionaliai. Pavyzdžiui, rinkdamiesi žmogų, su kuriuo susituoksite arba gyvensite, juk klausote širdies, o ne atliekate vertinimą pagal tam tikrus kriterijus, argi ne taip? Neabejoju, kad daugelyje sričių geriausius sprendimus priimate tuomet, kai klausote savo nuojautos.
– Tačiau juk taip lengva apsigauti: intuiciją supainioti su fantazija, svajone ar norais, kad viskas vyktų ypatingai…
– Fantazijos, svajonės ir troškimai, taip pat ir baimės, gimsta galvoje, o intuicija – kūne. Ji susijusi su tam tikru pojūčiu, kuris kiekvienam – savitas. Kai įgauni daugiau patirties, pradedi greitai atskirti.
– Sakoma, kad moterys turi stipresnį intuicijos jausmą nei vyrai. Tikrai taip yra?
– Manau, kad tai pramanas. Jį sukūrė vyrai, norėję pasakyti, kad jie yra racionalesni. Racionalumas jiems atrodė proto ir intelekto požymis. Tačiau protingumą sieti su racionalumu nėra labai… protinga, nes protingumas yra kur kas daugiau! Iš tikrųjų intuityvūs gebėjimai yra būdingi kiekvienam.
– Esate populiariosios psichologijos knygų meistras. Naujausia jūsų knyga „Intuicija“ įtraukia dar stipriau – joje galima rasti ir trilerio, ir kriminalinio romano elementų. Kodėl sumanėte savo kūrinyje sumaišyti keletą žanrų?
– Tokia mintis kilo tyrinėjant, kaip intuicija naudojosi JAV Centrinė žvalgybos valdyba. Žvalgybininkai intuiciją pasitelkdavo nustatydami strateginių taikinių vietas. Pagalvojau, kad tokį pat metodą galėtų taikyti ir Federalinio tyrimų biuro policininkas, norintis išsiaiškinti nusikaltėlio buvimo vietą.
Rašytojai dažnai rašo intuityviai, nors patys to nežino: manosi esą kūrybingi, nes yra visiškai tikri, kad rašymo idėjos kyla jų smegenyse.
– Pagrindinis jūsų knygos veikėjas yra rašytojas. Ar jūs, du rašytojai, turite daug bendro?
– Manau, esu toks pat tinginys kaip ir tas veikėjas! Be to, abu stipriai kliaujamės nuojauta. Rašytojai dažnai rašo intuityviai, nors patys to nežino: manosi esą kūrybingi, nes yra visiškai tikri, kad rašymo idėjos kyla jų smegenyse. Tačiau nuoširdžiai manau, kad ne mes esame mums kilusių idėjų autoriai, mes tik sugebame tas idėjas pagauti.
– Įstrigo jūsų knygos mintis apie tai, kad viską interpretuojame – kitų jausmus, mintis, veiksmus, poelgius ir daugybę kitų dalykų. Ar pats savo gyvenime išmokote vengti interpretacijų?
– O, taip! Ir man teko gerokai pasistengti! Tačiau tai svarbu, jei nori geriau gyventi ir, svarbiausia, pagerinti savo santykius su žmonėmis. Kai liaujamės interpretavę jų žodžius, poelgius, veido išraiškas, mums lieka dvi išeitys – arba užduoti daugiau klausimų, kad geriau juos suprastume, arba tiesiog manyti, kad jų ketinimai yra geri. Atrodo, abiem atvejais mes laimime!
– Savo knygoje pasakojate apie padegėją, kuris yra išsikėlęs misiją sunaikinti finansines korporacijas. Ar išduosite, kas už jo slypi?
– Metas suvokti, kas sukelia bėdas mūsų planetoje. Ir pasistengti, kad mūsų sąmonė taptų šviesesnė.
– Knygoje teigiate, kad žmogus arba yra laisvas, arba ne. Laisvas žmogus yra laisvas bet kokiomis aplinkybėmis. Tačiau kodėl kartais neapleidžia jausmas, kad laisvė yra tik iliuzija?
– Daugelis žmonių mano, kad jų laisvė priklauso nuo kitų. Tačiau, mano nuomone, laisvė yra prigimtinė. Kadangi gyvūnus valdo instinktai, nesunku gana tiksliai numatyti, koks bus kokio nors gyvūno jauniklio gyvenimas: pavyzdžiui, katė medžios peles ir paukščius. Tačiau tiksliai numatyti, kaip klostysis kūdikio gyvenimas, visiškai neįmanoma – kiekvienas jį kuriame patys. Tai ir yra mūsų laisvė. Kaip sakė filosofas Jeanas Paulis Sartre’as, žmogaus egzistencija pirmesnė už esmę.
Vis dėlto daugelis žmonių nesuvokia esantys laisvi, jie nesąmoningai paklūsta taisyklėms, tam, kas plačiai priimta arba ko iš jų tikisi aplinkiniai: sprendimus dažnai lemia kitų žvilgsnis arba nuomonė. Tie, kurie taip elgiasi, iš tikrųjų savojo gyvenimo negyvena.
– Savo knygose derinate išgalvotą istoriją ir savigalbos patarimus. Daugybė skaitytojų teigia, kad jūsų knygos jiems padėjo išgyventi, pakeitė to meto situaciją. Ar knygos tikrai padeda žmonėms kritinėse situacijose?
Istorijos – ir pasakojamos knygose, ir rodomos filmuose – padeda gyventi. Tik galbūt vienos mus veikia labiau nei kitos.
– Intuicija yra tai, ko mes negalime pamatyti, tik jaučiame. Kaip ir daugelį kitų sunkiai apčiuopiamų dalykų, ją nelengva paaiškinti. Dažnai kyla mintis, kad apie pasaulį mes daug ko nežinome. Galvojate apie tai?
– Mane tas jausmas nepaprastai žavi! Negalėčiau pakęsti minties, kad žinome viską ir kad viską pasaulyje galime paaiškinti racionaliai. Gyvenimas dar neprarado savo magijos – ir neturi jos prarasti!
Lenktynės su laiku
Aktualias pasaulio ir žmonijos problemas nagrinėjančios L.Gounelle’io knygos išverstos į 27 kalbas. Pastarąją – „Intuicija“, kurią į lietuvių kalbą išvertė Lina Perkauskytė, išleido leidykla „Alma littera“, autorius skiria ieškantiems atsakymų ir trokštantiems pažinimo. Supindamas trilerio elementais paskanintą įtraukiantį siužetą ir populiariąją psichologiją, bestselerių „Dievas visada keliauja incognito“, „Žmogus, kuris norėjo būti laimingas“, „Pažadu tau laisvę“ autorius padeda atsiskleisti kiekviename mūsų glūdinčiai jėgai ir atrasti kelią į laimingą gyvenimą.
...Jaunas niujorkietis Timotis Fišeris rašo detektyvus, kurie sulaukia vidutinio pasisekimo. Jis save laiko žmogumi, kuris gyvena neįdomų, banalų gyvenimą. Griaustiniu iš giedro dangaus jam tampa vieną dieną prie namų slenksčio išdygę ir slaptą projektą vykdantys FTB agentai. Intuicija projekte užima itin svarbią vietą. Timotis gali būti vienas iš žmonių, turinčių neeilinę nuojautą ir galinčių padėti jiems sulaikyti paslaptingą padegėją. Prasideda lenktynės su laiku ir visiškai jo nepažinta vidine jėga.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas2
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!4
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Amerikiečių rašytojas M. Finkelis: meno vagis išpildė slaptas mūsų fantazijas
Meno vagysčių pasaulis apgaubtas mįslių, o jo epicentre – unikalios ir paslaptingos asmenybės. Vienas tokių išskirtinių veikėjų yra Stéphane’as Breitwieseris – prancūzų meno vagis, savo karjerą paskyręs aistringai, ...
-
G. Nausėda iš būsimojo kultūros ministro tikisi didesnio finansavimo šiai sričiai10
Prezidentas iš būsimojo kultūros ministro tikisi Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo, didesnio finansavimo kultūros darbuotojams, sako jo patarėja. ...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...