- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kolekcininkas yra surinkęs apie du tūkstančius eksponatų, tarp kurių – "Lituanicos" korpuso drobės gabalas, "Lituanicos II" nuolauža, 1924 m. ir 1926 m. S.Dariaus parašytos ir išleistos originalios beisbolo bei krepšinio taisyklės. Patys vertingiausi J.Čepo kolekcijos eksponatai – du pašto vokai.
Kaune gimęs ir užaugęs žinomas kolekcininkas, Lietuvos aviacijos muziejaus bendradarbis Jonas Čepas garsėja savo darbais, skirtais transatlantiniams lakūnams Steponui Dariui, Stasiui Girėnui ir Feliksui Vaitkui.
"Vaikystėje rinkau aviacinės tematikos pašto ženklus, o įstojęs į Kauno profsąjungų kultūros rūmuose veikusį filatelistų būrelį, vėliau – į kolekcininkų klubą, susidomėjau istorine medžiaga apie mūsų transatlantinius lakūnus, – pasakojo 60-ąjį gimtadienį švenčiantis kaunietis. – Mano tėvas tarpukariu tarnavo karo aviacijoje, mokėsi skraidyti, o aš apie tai galėjau tik pasvajoti, nes buvau per aukšto ūgio. Tad ėmiau aistringai rinkti viską, kas susiję su mūsų legendiniais sakalais."
Kolekcininkas yra surinkęs apie du tūkstančius eksponatų, tarp kurių – "Lituanicos" korpuso drobės gabalas, "Lituanicos II" nuolauža, 1924 m. ir 1926 m. S.Dariaus parašytos ir išleistos originalios beisbolo bei krepšinio taisyklės. Patys vertingiausi J.Čepo kolekcijos eksponatai – du pašto vokai. Vienas jų yra su S.Dariaus ir S.Girėno autografais, tokius vokus vertina viso pasaulio filatelistai.
Soldino miške šalia sudužusios "Lituanicos" buvo rastas brezentinis maišelis su iš JAV į Lietuvą skraidintais specialiai šiam skrydžiui išleistais sunumeruotais vokais ir paprastais vokais su lakūnų autografais. Maišelį su istorinio skrydžio laiškais (tai buvo pirmas mėginimas pasaulyje oro keliu atgabenti paštą iš JAV į Lietuvą) iš katastrofos vietos į Kauną pristatė Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje Jurgis Šaulys. Kauno centrinis paštas jį gavo 1933 m. liepos 18-ąją 14.30 val. ir tuoj pat juos paženklino ne tik kalendoriniu žymekliu, bet ir paskubomis spaustuvėje išlietu antspaudu.
Vienas naujausių J.Čepo darbų – dokumentinis filmas "Lituanica" nemari atminties šviesoje" pasakoja apie S.Dariaus ir S.Girėno karstus slėpusius, saugojusius žmones. "Didžiausia filmo sėkmė – tai kaunietis Juozas Rauba, dalyvavęs slepiant karstus su legendinių lakūnų palaikais tuomečio Kauno medicinos instituto rūsyje ir padėjęs Nijolei Maštarienei juos surasti po dviejų dešimtmečių", – teigė J.Čepas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!1
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Amerikiečių rašytojas M. Finkelis: meno vagis išpildė slaptas mūsų fantazijas
Meno vagysčių pasaulis apgaubtas mįslių, o jo epicentre – unikalios ir paslaptingos asmenybės. Vienas tokių išskirtinių veikėjų yra Stéphane’as Breitwieseris – prancūzų meno vagis, savo karjerą paskyręs aistringai, ...
-
G. Nausėda iš būsimojo kultūros ministro tikisi didesnio finansavimo šiai sričiai7
Prezidentas iš būsimojo kultūros ministro tikisi Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo, didesnio finansavimo kultūros darbuotojams, sako jo patarėja. ...
-
Užgęso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...
-
Minint M. K. Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, siūloma rengti ekskursijas, parodas
Kitąmet minint poeto, pamokslininko Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, vyks ekskursijos, koncertai ir parodos. ...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną4
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...