- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos dailės akademijos profesorius Algirdas Dovydėnas – vienintelis Lietuvoje vitražo menininkas, pelnęs Nacionalinę kultūros ir meno premiją. Šiomis dienomis pasirodęs jo kūrybos albumas – tai ne tik proga pasidalyti savo turtinga patirtimi, bet ir paakinti susidomėjimą šia dailės sritimi.
Lietuvos dailės akademijos profesorius Algirdas Dovydėnas – vienintelis Lietuvoje vitražo menininkas, pelnęs Nacionalinę kultūros ir meno premiją. Šiomis dienomis pasirodęs jo kūrybos albumas – tai ne tik proga pasidalyti savo turtinga patirtimi, bet ir paakinti susidomėjimą šia dailės sritimi.
Vitražininko klausa
Menotyrininkės dr. Dalios Ramonienės parengtas albumas "Algirdas Dovydėnas. Vitražai", kuriam kūrinius albumui parinko pats jų autorius, – ilgai lauktas, ne per metus parengtas leidinys. Mat nuo septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio vitražus kuriančio dailininko darbų yra daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Be to, jo darbų turi privatūs kolekcininkai ir meno galerijos – tad reikėjo visus juos surasti, fotografuoti.
Rašydama įvadinį tekstą D.Ramonienė orientavosi ne į vitražo specialistus, bet, pavyzdžiui, į netikėtai Nidos bažnyčion ar Kryžių kalno vienuolynan užsukusius lankytojus.
Kuo ypatingi A.Dovydėno darbai? Į šį klausimą atsako pats jų autorius: "Aš savo darbuose siekiu optimalių sąsajų su architektūra. Stengiuosi, kad mano sukurti vitražai derėtų prie architektūrinės aplinkos. Man teko laimė dirbti su iškiliausiais Lietuvos architektais. Tad turėjau puikių galimybių lavinti savąją, vitražininko, klausą", – teigė A.Dovydėnas.
Tėvo ir dukros tandemas
Albumo dailininkė – A.Dovydėno dukra dizainerė Jurga, veikiausiai iš tėvo ir mamos, keramikės Noros Blaževičiūtės, paveldėjusi potraukį kūrybai. J.Dovydėnaitė neslėpė, kad labai nudžiugo, kai tėvas jai patikėjo savo kūrybos albumo dizainą.
Ir tai dėsningas A.Dovydėno sprendimas – juk būtent jis išmokė Jurgą sovietmečiu žvelgti į pasaulį menininko akimis, – fotografuoti, ryškinti nuotraukas, jas spausdinti. Išmokė tėvas Jurgą ir buriuoti, tai, anot jos, – pats geriausias jų su tėvu užsiėmimas pasaulyje. "Ir tai mudu abu žinome", – tvirtino Jurga, glausdama prie savęs tėvo darbų albumą.
Albumo pabaigoje yra kompaktiškas ir labai intensyvus turinio prasme skyrius "Priedai", kuriame pateiktos svarbiausios prof. A.Dovydėno gyvenimo ir įvykių datos, parodos, simpoziumai, konferencijos, kūrinių katalogas, svarbesnė bibliografija. Albumas gausiai iliustruotas menininko kūrinių ir asmeninio gyvenimo nuotraukomis.
Išleido pačiu laiku
A.Dovydėno jaunesni kolegos nuoširdžiai didžiuojasi pažintimi su garsiu vitražo menininku, noriai kalba apie jo kūrybą.
"Mane žavi jo vitražų spalvų ir jų ritmo jaukumas. Jie, darbai, visada turėjo europietiškų bruožų. Net ir sovietmečiu. Šis A.Dovydėno albumas pasirodė pačiu laiku, nes, reikia pripažinti, vitražo mokykla menksta", – kalbėjo žinomas vitražų kūrėjas prof. Rimas Mulevičius.
Skulptorius profesorius Jonas Venckūnas pasiteiravo A.Dovydėno, ar jam nebuvo nutikę taip, kad naujieji architektai, rekonstruodami pastatą, sunaikintų juose buvusius vitražus, prieš tai net nepasitarę su jų kūrėju.
"Deja, taip atsitiko ne kartą, – pripažino A.Dovydėnas. – Ypač man gaila, kad būtent tokio likimo sulaukė Klaipėdos "Žalioji vaistinė" ir joje buvę mano vitražai".
Palydi kaip vaikus
Kalbėdamas apie kūrybinio meistriškumo ugdymą A.Dovydėnas prisipažino, kad jo meninei brandai didžiulės įtakos turėjo nuolatinis bendravimas ne tik su architektais, bet ir su kolegomis, ypač su vitražininku Henriku Kulšiu, išsiskyrusiu iš kitų "linijine ir tonaline klausa".
Paklaustas, kurį iš savo darbų kūrėjas vertina labiausiai, jis nedvejodamas atsakė: "Neturiu tokio kūrinio. Brangiausias tas, kurį kuriu, o kai paleidžiu jį į pasaulį, užmirštu. Palydžiu jį kaip vaiką, sakydamas – ką galėjau, padariau, o dabar gyvenk be manęs." Tokiais žodžiais maestro palydi ir solidaus formato monumentalius vitražus, ir mažos apimties darbus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaip apibendrinti 2024-uosius? „Oxford University Press“ metų žodžiu paskelbė „brain rot“
Leidykla „Oxford University Press“ pirmadienį paskelbė 2024 metų žodžiu išrinkusi „brain rot“, kuriuo apibūdinamas žmogaus intelektinės būklės pablogėjimas, dažnai susijęs su prastos kokybės turinio vartojimu. ...
-
„Pasaulinės reikšmės paveldas“: Prancūzijoje eksponuojamos grafo Tiškevičiaus fotografijos
Vykstant Lietuvos kultūros sezonui Prancūzijoje, Šalono prie Sonos mieste pristatyta grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijų paroda, pirmadienį pranešė Kauno rajono muziejus. ...
-
Senegalo sostinėje Dakare įvyko NKDT bendrakūrybos su menininkais iš Afrikos pristatymas1
Nacionalinio Kauno dramos teatro kūrybinės jungtys siekia Afrikos žemyną. Jau trečius metus teatras dalyvauja Kūrybiškos Europos partnerysčių projekte „Deconfining“ (liet. „Išsilaisvinimas“), kurio tikslas yra megz...
-
Nuo kitų metų visos šalies bibliotekos vartotojų pažymėjimus išduos nemokamai
Nuo kitų metų visose Lietuvos bibliotekose vartotojo pažymėjimas – skaitytojo bilietas – bus išduodamas nemokamai, pirmadienį pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Adventinis miestelis: Kūčių stalas, saldaturgis ir dirbtuvėlės visai šeimai
Lietuvos etnografijos muziejus Rumšiškėse gruodžio 7–8 ir 14–15 dienomis kviečia į adventinį miestelį, kuriame atgis senosios tradicijos, jaukūs prisiminimai ir pajusite tikrą šventinę dvasią! ...
-
Raudondvaryje skambėjo J. Naujalio dainos4
Lapkričio 23-iąją Raudondvaryje įvyko XVI respublikinis Juozo Naujalio chorų konkursas-festivalis. Tai baigiamasis visus metus trukusio projekto „Raudondvaris–Naujalis – 155“ akordas. ...
-
Vilniaus rotušėje vyks Meno kūrėjų apdovanojimai
Vilniaus rotušėje pirmadienį vyks Meno kūrėjų apdovanojimų ceremonija. ...
-
Rangovo konkursas Kauno centriniam paštui – kitąmet2
Kauno centrinio pašto pastate veiksiantis Nacionalinis architektūros institutas (NAI) rangovo pastato rekonstrukcijai ketina ieškoti kitų metų antrąjį ketvirtį, o darbus tikisi pradėti rudenį. ...
-
Ukrainos fronto fotografas, vaikystę leidęs ir Kaune: svajoju apie karo pabaigą
„Ne aš pasirinkau fotografiją, o fotografija pasirinko mane“, – sakė dokumentinės fotografijos meistras iš Ukrainos Oleksandras Hliadelovas, kurio dalis vaikystės prabėgo Kaune. ...
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais2
Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...