- Toma Vidugirytė, žurnalas „370“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Festivaliai – tarsi visuomenės veidrodis
-
Festivaliai – tarsi visuomenės veidrodis
-
Festivaliai – tarsi visuomenės veidrodis
-
Festivaliai – tarsi visuomenės veidrodis
-
Festivaliai – tarsi visuomenės veidrodis
-
Festivaliai – tarsi visuomenės veidrodis
-
Festivaliai – tarsi visuomenės veidrodis
-
Festivaliai – tarsi visuomenės veidrodis
-
Festivaliai – tarsi visuomenės veidrodis
Išdrąsėjome ir birželio 10 d. pakvietėme visus į pirmąjį mūsų – kultūros mėnraščio smalsiems protams renginį – diskusiją aktualiausia vasaros tema – FESTIVALIAI. „37O“ muzikos apžvalgininkas Jonas Braškys neformalioje diskusijoje, kuri vyko Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kalbino festivalių „Galapagai“, „Velnio akmuo / Devilstone“ ir „Sūpynės“ organizatorius apie festivalių kultūrą ir festivalių lankytojus bei jų šiandieninius lūkesčius laukiamiausiems vasaros renginiams. Prie diskusijos prisijungė ir ypatingas svečias iš muzikos tinklaraščio „Gintariniai Akiniai“ Andrius Zimaitis, kuris puikiai papildė diskusiją ir atstovavo festivalių lankytojų balsą.
Bene ilgiausiai su vasaros festivaliais dirbantis Algirdas Barniškis-Blėka, organizuojantis festivalius „Bliuzo naktys“, „Galapagai“ ir „Nida Stories“, sako, kad pokyčių įvyko labai daug – pasikeitė ir festivaliai, ir jų publika. Kaip svarbiausius jis išskiria pokyčius, susijusius su pačių festivalio dalyvių saugumu, švara, ekologija.
Pasikeitė ir savivaldos požiūris į festivalius. Tą bene labiausiai pajuto festivalio „Devilstone“ organizatoriai. Pirmaisiais metais Anykščiuose vykstantis festivalis vietinės katalikų bendruomenės buvo pasitiktas nesvetingai. Buvo aukojamos mišios, skaitoma adoracija ir maldos už linksmintis atvykusiųjų sielas, tačiau „Devilstone“ organizatorius Vaidas Voronavičius sako, kad per dešimt metų situacija pasikeitė kardinaliai ir dabar savivaldybė bei kiti partneriai nebekelia papildomų reikalavimų, o ir pats festivalis per tuos metus keitėsi, augo ir plėtėsi muzikine prasme. V.Varonavičius pasakoja, kad per tuos metus visuomet buvo festivalio ambicijos augti, keitėsi ir organizatorių muzikinis skonis, kas atsiliepė festivalio visumai, todėl atsirado daugiau scenų ir daugiau įvairių muzikos stilių, augo ir festivalio lankytojų skaičius.
Kilo diskusija ir dėl to ar į festivalius vis dar ateinama dėl muzikos. Festivalio „Sūpynės“ atstovas Filipas Rimkus sakė, kad yra dalis žmonių, kurie į festivalius vyksta dėl vakarėlio, draugų ar ieškodami progos gražiai apsirengti, pasifotografuoti, tačiau nori tikėti, jog svarbiausia išlieka muzika. Vienas iš muzikos tinklaraščio „Gintariniai akiniai“ autorių A.Zimaitis prieštaravo ir sakė dar pamenantis reiškinį – „Pasakyk, kokios muzikos klausaisi, aš pasakysiu, kas tu“. Jo nuomone, jaunajai kartai muzika nebėra toks reikšmingas tapatybės elementas. Yra mėgstama muzika, mėgstami atlikėjai, tačiau tai nebeturi tokios įtakos savimonei, kokią turėjo vyresniems.
Visi pašnekovai pritarė ir daug kalbėjo apie tai, jog festivalio lankytojai tapo sąmoningesni – daugiau rūpinasi vieni kitais, aplinka ir tvarka. A.Barniškis-Blėka diskusijoje sakė, kad tikrai nėra nei tiek vartojama, nei tiek šiukšlinama, kaip dalis žmonių galvoja, nes festivalių dalyviai vis labiau rūpinasi savo paliktomis šiukšlėmis, o festivalių organizatoriai – renginio teritorijos tvarka. Kiek problematiškesnis yra šiukšlių rūšiavimo klausimas, nes organizatoriams šios paslaugos kainuoja, tačiau tai sekantis etapas festivaliuose.
Tam pritarė ir F.Rimkus, sakydamas, kad mažiau šiukšlinti ir tausoti aplinką stengiamasi vis labiau. Didžiausia problema – vienkartiniai indai ir pakuotės, tačiau festivaliuose jau atsiranda, pavyzdžiui, daugkartinių bokalų užstato sistemos ar kitos aplinkai draugiškos iniciatyvos.
A.Zimaitis pastebėjo, jog festivalių dalyvių elgesys keičiasi dėl augančios lankytojų savimonės: „Tai atsispindi visur. Be to, jog krenta alkoholio vartojimas, reikia paminėti ir gerėjantį pragyvenimo lygį. Gėrimų žmonės gali nusipirkti ir festivalio metu, o kuo daugiau jų prasinešti pro apsaugą nebėra principo reikalas. Kadaise tai buvo kone „nacionalinis sportas“. Kuo geriau žmonės gyvena, tuo daugiau sau gali leisti, bet svarbiausia – jie pradeda rūpintis ne tik savimi, o ir gamta, aplinka. Jei pastebime tai festivaliuose, džiugu, nes tai – mažas visuomenės veidrodis.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Iš tradicijų susideda tauta“: dešimtys tūkstančių žmonių dalyvauja Dainų šventės eisenoje6
Šeštadienio pavakarę, prieš paskutinį šimtmečio Dainų šventės koncertą, Vilniuje prasidėjo šventės dalyvių eitynės nuo Katedros aikštės iki Vingio parko. ...
-
Tūkstančiams choristų diriguosiantis P. Gylys: Dainų šventė mums tapo šventa (interviu)7
Dainų šventė tapo mums šventa, sako šimtmečio renginyje tūkstantinei choristų miniai šeštadienį diriguosiantis Povilas Gylys. ...
-
Dainų šventės finalas Vilniuje – eitynės ir Dainų diena „Kad giria žaliuotų“1
Vilniuje šeštadienį vyks jubiliejinės Dainų šventės baigiamieji renginiai – eitynės iš Vilniaus Katedros aikštės į Vingio parką ir ten vyksiantis Dainų dienos koncertas „Kad giria žaliuotų“. ...
-
Pažintis su pasaulio legendomis tapusiais litvakų dailininkais20
Kauno rajono muziejus tęsia žymiausių litvakų dailininkų, priskiriamų įtakingiausiai pasaulyje XX a. modernistinės dailės Paryžiaus mokyklai („L’École de Paris“), kūrybai skirtas parodas. Trečioje šio ciklo parodoje ...
-
Netikėtumas gatvėje – žydiškos vestuvės23
Dainų šventės šimtmetį švenčiančiame Vilniuje pasirodymus surengė ir mėgėjų teatrai, tarp jų – klaipėdiečių žydų teatro „Šatil“ artistai. Mėgėjų teatrams skirtą šventės dieną klaipėdie...
-
T. Dirgėla paėmė futbolo kamuolį: jis padeda tapti geresniu žmogumi
Sunku patikėti, kad tie, kurie šiandien stebi Europos futbolo čempionato rungtynes, nėra svajoję išbėgti į čempionato aikštę ir tapti vienu iš geriausių pasaulio futbolininkų. Vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos naujosio...
-
Ir Laikrodžių muziejaus metus skaičiuoja laikas2
Besididžiuojanti savo istorijos išskirtinumu Klaipėda garsi ir originaliais muziejais. Uostamiestis puikuojasi ir vienu unikaliausių Šiaurės Europoje Laikrodžių muziejumi. Retas žino, kad idėja steigti jį gimė beveik atsitiktinai, prie ...
-
Dainų šventės organizatoriai kreipiasi į žiūrovus: turi svarbų prašymą4
Liepos 5 d. ir 6 d. įvyks paskutinieji Lietuvos dainų šventės šimtmečio renginiai. Penktadienį – Šokių diena „Amžių tiltais“ 13 val. ir 21 val. Lietuvos futbolo federacijos stadione, šeštadien...
-
Kernavėje prasideda festivalis Gyvosios archeologijos dienos1
Širvintų rajone, Kernavėje, penktadienį prasidės 24-asis tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis Gyvosios archeologijos dienos. ...
-
Baltijos šalių ir Ukrainos transliuotojai sutarė bendradarbiauti krizių atveju
Baltijos šalių ir Ukrainos visuomeninių transliuotojų vadovai ketvirtadienį pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo krizių atvejais. ...