Tuo metu Vilniaus arkivyskupija pripažino, kad padarė klaidą į slaptavietės atvėrimą nepakvietę Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovų.

„Daug kas ką sako, bet yra tam tikros atradimų procedūros ir jų įforminimo, jų laikomasi kol kas, kiek aš žinau. Buvo jau seniai dirbama kartu su Bažnyčia, Kultūros paveldo departamentu, Valdovų rūmais, tos institucijos dalyvavo visą laiką“, – BNS trečiadienį sakė Š. Birutis.

„Nemanau, kad reikia tyrimo, mano informacija yra, kad ten seniai buvo žinoma, viskas tvarkingai vyko“, – pridūrė jis.

Ministras pabrėžė, kad pasisako prieš vadinamąją juodąją archeologiją.

„Ji labai kenkia, jei čia vienas iš tokių variantų, tai aš esu prieš juodosios archeologinius bet kuriuos bandymus“, – sakė Š. Birutis.

Pirmadienį paskelbta apie gruodį Vilniaus arkikatedros požemiuose atrastą slaptavietę, kurioje laikytos Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtos insignijos, įskaitant laidojimo karūnas.

Pasak Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo, vertybės bus ištirtos, restauruotos ir ateityje pristatytos visuomenei.

KPD vadovas Vidmantas Bezaras antradienį naujienų portalui „Bernardinai“ teigė, kad atveriant slaptavietę galėjo būti pažeistos procedūros, nes departamento atstovai nedalyvavo išimant vertybes.

V. Bezaras teigė apie šiuos radinius sužinojęs iš žiniasklaidos.

Vilniaus arkivyskupija „Bernardinams“ trečiadienį perdavė atsakymą, kad atveriant valdovų insignijų slaptavietę KPD atstovai į procedūrą nebuvo pakviesti dėl arkivyskupijos klaidos.

Dailės kūrinių restauratorius Saulius Poderis kaltina arkivyskupiją pasisavinus jo atradimą. Jis tvirtina apie vertybes žinąs pastaruosius dešimt metų, ne kartą kreipėsi į KPD ir arkivyskupiją su prašymu ištirti katedros požemius, tačiau jo prašymai būdavo atmetami.

S. Poderio teigimu, jis insignijas atrado anksčiau, kuomet ekskursijos Katedroje metu pasinaudojo endoskopine kamera, ir apie atradimą informavęs valstybės vadovus.

Arkivyskupija teigia neturėjusi informacijos, ar S. Poderis atrado relikvijas, ir tikina bendradarbiaujanti tik su valstybės institucijomis.

Gruodį arkikatedros požyme rastos prieš Antrąjį pasaulinį karą paslėptos Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (1461–1506) karūna, Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės pirmosios Žygimanto Augusto (1520–1572) žmonos Elžbietos Habsburgaitės (1526–1545) karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė.

Požemiuose atrasta ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Ž. Augusto antrosios žmonos Barboros Radvilaitės (apie 1520/1523–1551) karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės.

Taip pat – šešios sidabrinės plaketės (dekoratyvinė plokštelė su reljefiniu vaizdu, ornamentu, įrašu – BNS), puošusios šv. Kazimiero koplyčią, nemažai votų, žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos, Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos (mirė 1615 metais) karsto plokštelė.