- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
BBC kelionių skiltyje BBC Travel, kurioje skaitytojai supažindinami su įdomiausiomis pasaulio vietomis ir objektais, aprašytas Lietuvos Kryžių kalnas.
Vienas žinomiausių Lietuvoje objektų pristatomas kaip stebuklingas kalnas, padengtas tūkstančiais kryžių.
BBC pasakoja apie magišką garsą, kurį sukelia vėjyje siūbuojantys metaliniai ir mediniai kryžiai. Pasak straipsnio autorės Eglės Gerulaitytės, Kryžių kalnas byloja apie sudėtingą karų ir sukilimų istoriją, tačiau tiksli paslaptingojo piliakalnio kilmė iki šių dienų apipinta legendomis.
Britų portalo kalbintas dailininkas, kraštotyrininkas Vilius Puronas tikino, kad kalnas turi daugybę paslapčių.
„Pasak tautosakos, kartą čia stovėjo bažnyčia. Per didžiulę audrą žaibas trenkė į bažnyčią ir ji buvo palaidota po smėliu ir uolomis su visais viduje buvusiais žmonėmis. Vietiniai tikina, kad žiūrėdamas į kalno papėdę saulei tekant gali pastebėti vaiduoklišką vienuolių procesiją. Metams bėgant stebuklingi reginiai, šventųjų vizijos ir vaiduoklių pasirodymas tapo kalno istorijos dalimi“, – pasakoja V. Puronas.
Kitoje legendoje pasakojama, kad XIII a. ant kalvos stūksojo medinė pilis, kurią valdė žemaičių pagonys. 1348 m. pilį sugriovė Livonijos ordino kariai. Kaip rašoma straipsnyje, dauguma tiki, kad mūšį išgyvenę žemaičiai kartu palaidojo žuvusiuosius, taip suformuodami piliakalnį. Tikima, kad pagonių karių dvasios naktimis tebesivaidena ant kalno.
Ne visada didėjančiu kryžių skaičiumi buvo džiaugiamasi – siekdama slopinti krikščionybės plitimą rytiniame bloke, sovietų valdžia ne kartą buldozeriu lygino Kryžių kalną. Nepaisant to, kryžių daugėjo ir praėjus ketvirčiui amžiaus po Sovietų Sąjungos žlugimo, kryžiai vis dar tvirtai stovi.
Įdomu tai, kad Kryžių kalne taikiai glaužiasi ir raižiniai su žydiškais užrašais, ir Korano citatos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Vilniaus knygų mugę atvyks Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič
Į Vilniaus knygų mugę atvyks baltarusių rašytoja, politinė aktyvistė, Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič. ...
-
Nepaprasti Kinijos moterų gyvenimai – biografinėje knygoje „Laukinės gulbės“
Vienas įtakingiausių XX a. negrožinės literatūros kūrinių – Jung Chang biografinė knyga „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“ iki šiol uždrausta Kinijoje, bet ją jau galime skaityti lietuviškai. Knygą išleid...
-
Prasideda 18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis
18-ąjį kartą trečiadienį prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. ...
-
Birutis su 27 ES šalių kolegomis išreiškė paramą programai „Kūrybiška Europa“
Kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su kitų 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių kultūros ministrais laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Jame ministrai išreiškė paramą programai „Kūrybiška Eur...
-
Kūrėjas įamžina istoriją: skulptūra turi būti šilta, artima žmogui1
Kaune gimęs ir ten mokslus baigęs skulptorius Gintautas Jonkus save laiko klaipėdiečiu. Čia kūrėjas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, čia jis savo darbais įamžina Klaipėdos istoriją ir jos žmones. Skulptoriaus darbų, skirtų svarbiems &sc...
-
Istorija ir interpretacija: kaip atrodė baltų kariai?2
Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykstančioje parodoje „Drąsos gijos“ galima išvysti rekonstruotų karinių uniformų, kurios dėvėtos VI–XX a. Tarp eksponatų – ir pagal Taurapilio pilkapio radinius atkurti apdarai, leižiant...
-
Rašytojų sąjungos leidykla skelbia 2025 metų „Pirmosios knygos“ konkursą
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kviečia kiekvieną rašantįjį išbandyti savo kūrybines jėgas – dalyvauti konkurse ir dar šiemet išleisti savo pirmąją knygą. ...
-
Mirė aktorius Sergejus Zinovjevas
Sekmadienį, eidamas 70-uosius metus, mirė Vilniaus senojo teatro (VST) aktorius Sergejus Zinovjevas. Šia žinia VST pasidalino socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. ...
-
Prezidentas: Tolminkiemis ir Donelaičio muziejus su rusų kultūra neturi nieko bendro1
Rusijai Tolminkiemyje, Kaliningrado srityje, pervadinus lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio muziejų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ši vieta su rusų kultūra neturi nieko bendro. ...
-
Lietuva neturi ambicijos tirti savo istoriją?2
Nors Vilniaus Katedroje rastas istorinis karalių lobis, istorikai konstatuoja liūdnoką realybę: panašių radinių būtų daugiau, bet Lietuva neturi ambicijos tirti valstybės istoriją. Apie šią savaitę parodytas karalių karūnas žinota ...