- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį Anykščiuose, ant Šeimyniškėlių piliakalnio, pradedama statyti medinė Vorutos pilis.
„Simboliška, kad Vorutos pilies statybas pradedame minėdami ir Pasaulinę turizmo dieną. Jau kuris laikas Anykščių miestas garsėja savo lankytinų vietų patrauklumu ir gausa, kasmet augančiu turistų skaičiumi, todėl viliuosi, kad medinė Vorutos pilis ant Šeimyniškėlių piliakalnio taps įspūdingu Anykščių kraštą ir išskirtinai jo istoriją garsinančiu objektu, galėsiančiu sudominti tiek pačius anykštėnus, tiek ir mūsų miesto svečius“, – sako Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis.
Tikimasi, kad autentiškoje aplinkoje stovėsianti Vorutos pilis taps gyvosios Lietuvos istorijos pažinimo mokykla, patriotizmą ugdančiu ir krašto istorinę atmintį puoselėjančiu turizmo objektu.
Dėl pilies statybos savivaldybė rangos sutartį šių metų gegužę pasirašė su bendrove „Povilo Gurklio firma“.
Kol kas suplanuotas pirmasis statybos darbų etapas, BNS informavo Anykščių rajono savivaldybės specialistė ryšiams su visuomene Adelė Aglinskaitė.
Iki kitų metų lapkričio planuojama pastatyti du pilies bokštus ir dalį gynybinės tvoros. Tam savivaldybės biudžete numatyta skirti 308 tūkst. 558 eurus.
Pasak A.Aglinskaitės, į šią sumą įeina ir archeologiniai tyrimai, privažiavimo kelio įrengimas, kiti techniniai darbai.
„Jau pasibaigus pirmajam etapui sieksime, kad čia vyktų edukacinės programos, ne tik būtų galima atvykti ir pažiūrėti“, – teigė Anykščių rajono savivaldybės atstovė.
Pilies statybos idėją Anykščiai puoselėjo daugiau nei dešimtmetį. 2004 metais rajono savivaldybės taryba ir Pasaulio anykštėnų bendrijos taryba pasirašė deklaraciją dėl pilies statybos. Ji numatyta ir Anykščių rajono strateginiame plėtros plane.
Voruta – istoriniuose dokumentuose minima pilis, garsi tuo, kad per susirėmimą jos teritorijoje 1251 metais Lietuvos karaliui Mindaugui pavyko apsiginti nuo lietuvių kunigaikščių, siekusių atimti iš jo valdžią. Dalis istorikų Vorutą laiko svarbiausia ar viena svarbiausių Mindaugo rezidencijų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje
Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...
-
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...
-
„Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...
-
Rašyti dviese – smagiau
Rašytojos Aistės Šopienės-Šopos ir jos sūnaus Leonardo knyga: su paauglišku maištu, netekties jausmu ir svarbia žinute visuomenei – žmogui reikia žmogaus. ...
-
Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...
-
Šimtmečius atlaikę radiniai – Kauno rajono istorija
Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje rengiamasi parodai „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“. Tai jau antroji iš aštuonių planuojamų Pakaunės krašto archeologijos radinių, kuri...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Meninė veikla: saviraiškai ar pragyvenimui?
20 proc. šalies meno kūrėjų gali išgyventi vien iš meninės veiklos – tokius duomenis atskleidė prieš trejus metus pristatytas plačios apimties Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas. Išanalizavu...