- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniuje vyksta atsisveikinimas su vienu žymiausiu režisieriumi Rimu Tuminu. Urna buvo nešama iš Lietuvos teatro ir muzikos akademijos – link Mažojo teatro. Ten visi norintys galėjo atsisveikinti su režisieriumi. Trečiadienį popiet jis bus palaidotas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
Režisierius mirė kovo šeštą dieną Italijoje, kur pastaruoju metu dirbo, statė spektaklį.
„Buvau vyresniame kurse ir į jaunesnius nežiūrėdavau. Man Rimas – kaip vaikas. Kai jis pasiūlė pereiti iš akademinio teatro, paėmiau ir išėjau. Niekada nesigailėjau, todėl, kad buvo Rimas. Tai buvo stebuklas. Buvau laiminga, kad buvau kartu su juo, jog dirbome“, – dalijosi prisiminimais aktorė Eglė Gabrėnaitė, atsakydama į teiginį, kad buvo viena mylimiausių R. Tumino aktorių.
Aktorė, į klausimą, koks R. Tuminas buvo režisierius, kokį santykį jis turėjo su aktoriais, atsakė: „Visoks. Kai „Vyšnių sode“ repetavome, kaip dabar atsimenu, jis sakė: „Egle, nesuprantu šių bobų, būk gera, pati susigalvok, ką nors“. Tai buvo visiškas pasitikėjimas vienas kitu. Kas bebūtų, tai būna labai retai, kai vaidini, repetuoji, o jis žiūri į tave ir sako: padaryk, padaryk. Rimas tą turėjo“.
E. Gabrėnaitė teigė, kad aktoriaus pasakymas: „Numirti, nemirštant“ buvo jo svajonė ir jis tai įvykdė. Pašnekovė pabrėžė, kad tai žmogus, kuris iki paskutiniųjų statė genialius spektaklius, kai sirgdamas užbėgdavo į mažąją salę, jo akys degdavo kaip pas 18-metį.
„Galvoju, čia – duotybė, neįmanoma paprastam žmogui to pasiekti“, – įsitikinusi pašnekovė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Paklausus E. Gabrėnaitės, koks buvo R. Tuminas, koks jis liks atmintyje, atsakė: „Suprantantis. Man toks įspūdis, kad jis kiekvieną suprato savaip. Aš negirdėjau jo rėkiant. Visą laiką, kiek jį prisiminsiu, tai „Vyšnių sodo“ tekstas: „Po šalto, darganoto rudens ir šaltos žiemos, todėl jaunas, dangaus angelai tą apleido“.
„Laikas bėga – kai buvau jaunas, ši frazė skambėdavo. Kai buvau jaunas ir kažkas sakydavo „oi, vaikeli, kaip greit laikas bėga“, atrodė, kad tas žmogus senas. Tiesiog, tie žodžiai eidavo ir nueidavo“, – šnekėjo aktorius, lektorius Andrius Žebrauskas.
Į klausimą, kokie prisiminimai kyla apie šį režisierių, koks buvo ryšys, kokie liko prisiminimai, frazės, kurios skamba galvoje R. Tumino balsu, atsakė: „Ryšys buvo labai stiprus. Kai buvau studentas, neįsivaizdavau savęs teatre be jo, jeigu ne jis, būčiau išėjęs antrame kurse iš teatro, nes man pasirodė neįdomu“.
Anot A. Žebrausko, R. Tuminas buvo labai linksmas, kantrus, įžvalgus, mėgavosi procesu.
„Jeigu jam būdavo sunku, niekada neparodydavo, ar skauda galvą, ar dar ką nors. Pasinerdavo į darbą, darbas buvo energingas ir kupinas tokių gyvenimiškų syvų“, – pasakojo jis.
Žinote, mes jį labai mylėjome, beatodairiškai.
Aktorė Larisa Kalpokaitė teigė, kad R. Tuminą atsimena jauną, gražų. „Jis man buvo labai gražus“, – teigė ji.
„Pirmą kartą jį pamačiau pas dėstytoją. Galvoju, Dieve, koks gražus žmogus, juodos akys, plaukai. Po to pripratau, to grožio nemačiau, o mačiau režisierių, paskui kurį ėjai negalvodamas apie nieką“, – sakė aktorė.
L. Kalpokaitė, paklausta, koks R. Tumino santykis buvo su aktoriais, kokį turėjo ryšį, sakė: „Žinote, mes jį labai mylėjome, beatodairiškai. Apie nieką negalvojome, ėjome paskui, mums buvo tas pats, ar bus alga, ar nebus algos. Tikėjome, kad bus gerai“.
„Gal meilė, žinote, ta jaunystės meilė. Noras kažką pakeisti, noras mylėti žmogų“, – paklausta, kokios savybės įkvėpė sekti paskui, atsakė L. Kalpokaitė.
„Ryte su vyru atsikeliame ir nuotaika labai gera, kadangi žinai, kad pamatysi Rimą. Mes iš visko juokdavomės, labai ilgai šnekėdavome, daug kavos gerdavome. Galėjome labai ilgai repetuoti ir plepėti, po to pasivaikščioti po sceną ir vėl plepėti“, – pasakojo L. Kalpokaitė.
Anot jos, tai atrodė prasminga ir reikalinga.
„Jaunystė yra jaunystė. Prieš dvejus trejus metus jis visus mus, tuos senius pirmuosius, surinko ir pakvietė į sodybą. Turėjome nuostabų vakarą. Pridariau daug nuotraukų ir gailiuosi, kad nepadaviau jų, kai sėdėjome jo sodyboje per Kalėdas. Vėliau jis dar kvietė mus per Kalėdas, bet su vyru turėjome važiuoti kitur. Padėkojome, kaip gaila, kad turėjome kitų planų“, – sakė L. Kalpokaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Klaipėdos universiteto profesorius ėmėsi meistrauti5
Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys Etnokultūros centre atidarė savo medžio drožinių parodą „Tašau ir tėik“. Žemaičio mokslininko skaptuoti rakandai daugiausiai skirti pirčiai. ...
-
Molėtų savivaldybė su visuomenininkais įkūrė fondą Radvilų piliai Dubingiuose atkurti2
Molėtų rajone, Dubingiuose, ketvirtadienį įsteigtas fondas, kuris rūpinsis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų pilies atkūrimu. ...
-
Motinos meilė. Ežero pokalbiai III
Skiriu savo mamai ...
-
„Romuvą“ užliejo mielumas3
Kawaii mados karalius Sebastianas Masuda savo kolekcijos pristatymui pasirinko neįprastą formatą ir modelius – „Romuvos“ kino teatro scena žengė mielumą įkūniję „Auros“ šokėjai. ...
-
Paskelbti „Sidabrinių gervių“ nominantai, tarp jų – „Tu man nieko neprimeni“
Ketvirtadienio vakarą paskelbti Lietuvos nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantai, tarp jų lyderiauja režisierės Marijos Kavtaradzės filmas „Tu man nieko neprimeni“, Deimanto Narkevičiaus „Čiulbanti s...
-
Gediminaičių dinastijos vingius išnarstęs istorikas: visuomenė išalkusi neideologizuotos istorijos1
Kultūros istoriko Eimanto Gudo ir žurnalistės Žilvinės Petrauskaitės tandemui, rodos, lemta kurti bestselerius. „Neturiu nei noro, nei pašaukimo rašyti pažintines knygas, nes jose nėra fikcijos, mėgstu rašyti tiesą apie rea...
-
Vilniaus dailės akademijos rektore perrinkta I. Skauronė
Vilniaus dailės akademijos rektore antrai kadencijai ketvirtadienį išrinkta Ieva Skauronė, pranešė aukštoji mokykla. ...