- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šeštadienį Šakių rajone, Griškabūdyje, atidengiamas paminklas lietuvių kalbos normintojui Jonui Jablonskiui.
Skulptoriaus Romo Kvinto sukurtas paminklas miestelio aikštėje bus atidengtas švenčiant Kalbos dieną, pranešė Šakių rajono savivaldybė.
J.Jablonskis – bendrinės lietuvių kalbos ugdytojas, tobulintojas, jos pagrindų kūrėjas, pirmasis bendrinės kalbos sintaksės, terminologijos ir rašomosios kalbos teoretikas, jos mokslo kūrėjas.
Slapyvardį Rygiškių Jonas pasirinkęs J.Jablonskis gimė 1860 metais Kubilėlių kaime, netoli Kudirkos Naumiesčio.
1880 metais aukso medaliu jis baigė Marijampolės gimnaziją ir kaip valstybės stipendininkas įstojo į Maskvos universiteto istorijos ir filosofijos fakultetą, kur baigė klasikinės filologijos studijas. Universitete profesorių paskatintas, ėmė tyrinėti lietuvių kalbą. Pagrindinis jo darbas grįžus atostogų į Lietuvą būdavo rinkti kaimuose kalbos ir tarmių pavyzdžius.
Nuo 1889 metų J.Jablonskis rašė į „Varpą“, dirbo kalbos klausimais, taisė ir kitų autorių straipsnius. 1894 metų vasarą, prisidengus naujagimės Onos krikštynomis, Jablonskių bute vyko varpininkų suvažiavimas. Vykstant lietuvių nacionalinio judėjimo, spaudos ir jos bendradarbių persekiojimui, valdžios dėmesį patraukė gimnazijos mokytojo J.Jablonskio veikla.
1902 metais jis, apkaltintas didelėje lietuviškos spaudos draudimo byloje, buvo ištremtas į Pskovą. Čia kalbininkas dirbo prie brolių Juškų žodyno.
1904–1906 metais Vilniuje Jablonskis dirbo Vilniaus žinių ir Lietuvos ūkininko redakcijose, knygų leidimo bendrovėje „Aušra“, taisė knygelių kalbą, redagavo vertimus.
Atgavus lietuvišką spaudą, J.Jablonskis, susirūpinęs gimtąja kalba, subūrė jaunuomenę vertėjauti. Jis redagavo Žemaitės raštus, o 1900 metais parengė vieną reikšmingiausių savo darbų – Lietuviškos kalbos gramatiką, kurią išleido Petro Kriaušaičio slapyvardžiu.
1911 metais Jablonskis Rygiškių Jono slapyvardžiu išleido „Lietuvių kalbos sintaksę“, o po metų – „Rašomosios kalbos dalykus“. Taip pat parengė ir išleido lietuvių kalbos skaitinius „Vargo mokyklai“, vadovėlį „Aritmetika.Mokslo pradžia ir terminai“, „Mūsų žodynėlį“.
1922 metais pasirodė jo Lietuvių kalbos gramatika, 1925 metais - Lietuvių kalbos vadovėlis, 1928 metais - Linksniai ir prielinksniai. Tuo metu išėjo 234 jo straipsniai kalbos klausimais.
J.Jablonskio darbo, jo parašytų vadovėlių dėka įsigalėjo dabartinės lietuvių kalbos gramatinė ir fonologinė sandara, padėti sintaksės mokslo pagrindai.
Nuo 1919 metų apsigyvenęs Kaune, nepaisydamas ligos, J.Jablonskis nenutraukė savo darbo ir, 1922 metais įsikūrus Kauno universitetui, dar trejus metus skaitė lietuvių kalbos paskaitas. Kaip rašo amžininkai ir jo buvę mokiniai, iki paskutiniųjų savo gyvenimo dienų, jau nebegalėdamas valdyti rankų ir pats rašyti, J.Jablonskis sutelkė aplink save būrį padėjėjų entuziastų kalbininkų, kurie ir užrašė didžiojo kalbininko paskutiniųjų metų vertingas mintis ir patarimus toliau puoselėjant lietuvių kalbą.
J.Jablonskis mirė 1930 metais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mirė legendinė Lietuvos primabalerina L. Aškelovičiūtė-Razmienė
Eidama 86-uosius metus mirė Lietuvos baleto artistė, primabalerina, pedagogė Leokadija Aškelovičiūtė-Razmienė. ...
-
Kiemo galerijos gimtadienis šiemet – ypatingas ne tik naujais ją papuošusiais darbais7
Šiandien Kauno pasididžiavimu tapusioje E. Ožeškienės gatvės Kiemo galerijoje minimas simbolinis, jau dvyliktasis jos gimtadienis. Prieš aštuoniolika metų šiame kieme įsikūręs menininkas Vytenis Jakas, kurio socialin...
-
Britų klimato aktyvistai vėl apipylė sriuba V. van Gogho paveikslus8
Trys klimato aktyvistų organizacijos „Just Stop Oil“ (JSO) šalininkai penktadienį apipylė sriuba du olandų dailininko Vincento van Gogho (Vincento van Gogo) paveikslus Londono nacionalinėje galerijoje, praėjus kelioms valandoms po to, ...
-
Paroda paneigia Kremliaus melą apie Kijevo Rusią1
Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatomas projektas, griaunantis propagandinį „slavų pasaulio“ įvaizdį. Paroda „Kijevo Rusia. Pradžia“ atskleidžia tiesą apie valstybę, kurią dabartinė Ukraina laiko savo istorinėmis i&scar...
-
Klaipėdos knygų mugė – įvairiai auditorijai
Penktadienio rytą Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje atsidarė tradicinė Knygų mugė. Joje šiemet dalyvauja 20 leidyklų, kurios pristato įvairaus žanro leidinius – nuo akademinės, grožinės literatūros...
-
Lietuva 2028-aisiais bus Geteborgo knygų mugės garbės viešnia
Geteborgo knygų mugėje penktadienį pasirašytas ketinimų protokolas, juo įtvirtintas sutarimas 2028 metais Lietuvai būti šio kultūros renginio šalimi viešnia. ...
-
Kultūros lenktynės: tarp estetinių sprendimų ir viešosios nuomonės4
Tęsdamas meno kūrinio viešojoje miesto erdvėje temą kalbinu Tadą Vosylių – Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto 3D meno objektų studijų programos vadovą, skulptorių ir medijų menininką, kurio kūrinių dažnai išvysite ne...
-
„M Stabat Mater“: širdis tirpdantis šokis1
Tarptautinis šokio festivalis „Aura“ jau daugiau nei 30 metų į Kauną atveža žymiausias šiuolaikinio šokio pasaulio žvaigždes. Festivalio įkūrėja Birutė Letukaitė pastarus du dešimtmečius buvo nuolatinė vie&...
-
Du dešimtmečius trunkanti misija – skleisti džiaugsmą2
Kauno miesto simfoninis orkestras (KMSO) jau du dešimtmečius skleidžia džiaugsmą kauniečiams ir miesto svečiams. Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas sako, kad 20 metų orkestrui – labai mažai: vos spėta sukomplektuoti instrumentus, suk...
-
V. Toleikis: gyvenimo turime tiek, kiek atsimename
Neseniai išleista naujoji mokytojo, visuomenininko Vytauto Toleikio atsiminimų knyga „Lemtingi… susitikimai“, skirta profesorės Irenos Veisaitės atminimui. Kaip teigia pats autorius, ši knyga – padėka visoms jį, papr...