Geriausia muziejininkė svajojo tapti balerina

Ketvirtadienį Rumšiškėse apdovanota geriausia praėjusių metų muziejininkė Janina Samulionytė sakė niekada nesigailėjusi, jog pasirinko būtent šią profesiją.

„Aišku, pinigų nedaug, bet sutiktų nuostabių žmonių, tos puikios informacijos niekas neatperka“, – tikino Lietuvos liaudies buities muziejaus Buities, verslų ir amatų skyriaus vedėja.

Rinkimus rengusi Lietuvos muziejų asociacija garbingą profesinį apdovanojimą būtent J.Samulionytei paskyrė už reikšmingų ir unikalių eksponatų kaupimą, materialinių vertybių eksponavimą bei populiarinimą. Laimėtojai su gėlėmis ir kitomis dovanomis atiteko ir 2 tūkst. litų.

„Kaip man gaila, kad miršta žmonės. Jie su savimi nusineša tokius turtus. Kiti net neįsivaizduoja, kokius turtus turi“, – apie tautinį paveldą, esantį senolių atmintyje, kalbėjo J.Samulionytė.

Visą Lietuvą išmaišiusi su ekspedicijomis moteris sako, kad jai labiausiai įsiminė viešnagė Dieveniškėse, kur lankėsi prieš 20 metų. „Ten viskas buvo išlikę kaip 20 amžiaus pradžioje. Dar kūrena krosnis, kepa juose blynus, verda sriubas. Neturtingi, bet didelės širdies. Tai man ir paliko didžiausią įspūdį“, – akcentavo etnologė.

J.Samulionytės muziejinio darbo tema: namų apyvokos daiktai, kurių didžiausią dalį sudaro indai, įrankiai, prietaisai maistui ruošti, apdoroti, laikyti, gaminti ir patiekti. Straipsniuose išsamiai tyrinėja valstiečių valgymo etiketą ir papročius, valgymo ir gėrimo indus, stalo įrankius XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje.

Baigusi vidurinę mokyklą etnologė rinkosi tarp istorijos ir lietuvių kalbos studijų. Pasirinko istoriją. „O šiaip aš visuomet norėjau būti balerina, nors buvau vaikas iš kaimo. Matot, kokie mano gyvenimo kuriozai “, – pasakojo J.Samulionytė.

Muziejaus atstovai be daugybės puikių žmogiškųjų savybių J.Samulionytę gyrė ir dėl jos aktyvaus siekio, kad muziejaus eksponatinės vertybės būtų įamžintos elektroninėse laikmenose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių