Kaltinimai byloje taip pat pareikšti vienos neįvardijamos bendrovės direktoriui ir bendrovei „Bonum partners“, kurios generaliniu direktoriumi yra V. Sutkus, antradienį pranešė generalinė prokuratūra, neįvardijusi įmonės pavadinimo. 

V. Sutkui ir M. Zalatoriui kaltinimai pareikšti dėl prekybos poveikiu ir dokumentų klastojimo. V. Sutkus taip pat kaltinamas ir dėl kyšininkavimo, o M. Zalatorius – dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

Neįvardijamos bendrovės direktoriui kaltinamai pareikšti dėl papirkimo ir dokumentų klastojimo, o„Bonum partners“ – dėl prekybos poveikiu, dokumentų suklastojimo ir kyšininkavimo.

Pasak prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad buvęs LVK vadovas V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo poveikį Seime priimant įvairius teisės aktus, svarbius verslo subjektams.

Sudėtingo ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daug liudytojų, gautos specialistų išvados, surinkta kita tyrimui svarbi medžiaga.

Tyrimo duomenimis, 2019 metų rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai, nustatantys naujus mokesčius bankams.

Įtariama, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir tarpusavio susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl didesnės negu 250 minimalaus gyvenimo lygio (MGL, dabar šis dydis yra bazinė socialinė išmoka, BSI) vertės kyšio ir suderintas kyšio priėmimo būdas. 2019 metų pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad V. Sutkus, būdamas LVK prezidentu ir bendrovės generaliniu direktoriumi, savo ir minėtos bendrovės naudai tiesiogiai pats pažadėjo, susitarė su kitu kaltinamuoju, vienos bendrovės direktoriumi, ir per tarpininką priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už tai, kad teisėtai vykdydamas savo įgaliojimus, rodytų palankumą ir išimtines sąlygas šio kaltinamojo  vadovaujamai bendrovei LVK įgyvendinamuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.

Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, o jį kontroliavo ir vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.

„Sudėtingo ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daug liudytojų, gautos specialistų išvados, surinkta kita tyrimui svarbi medžiaga“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Baudžiamąją bylą sudaro 81 tomas dokumentų. Ji perduota Vilniaus apygardos teismui.

Vykdant tyrimą, 2020-ųjų viduryje V. Sutkus ir M. Zalatorius trumpam buvo suimti, sulaukę įtarimų dėl korupcijos, jie pasitraukė iš pareigų.

A. Sutkus ir A. Zalatorius kaltinimus neigia

V. Sutkus BNS patvirtino, kad kaltinimai pareikšti bendrovei „Bonum partners“, kurios vienintelis akcininkas jis yra ir per kurią buvo vykdomi atsiskaitymai.

„Ji („Bonum partners“ – BNS) susijusi su byla ta prasme, kad tie ginčytini atsiskaitymai vyko per įmonę, atsiskaitymai vyko ne grynais pinigais, buvo sudarytos sutartys tarp šios įmonės ir kitų juridinių asmenų ir per šias įmones buvo atsiskaitoma pagal išstatytas sąskaitas, o prokuratūra mano, kad ši įmonė – juridinis asmuo yra proceso dalyvis“, – antradienį BNS sakė V. Sutkus.

Jis teigė negalintis atskleisti kitos bendrovės, su kuria vyko atsiskaitymai, pavadinimo, nes tai – ikiteisminio tyrimo duomenys.

Negaliu niekaip prisipažinti kaltu dėl šių keistų veikų, kurios man yra inkriminuojamos, ir tikiuosi savo gerą vardą apginti teisme.

„Pagal visa tai, kaip vedama byla, kiek ten įdėta darbo ir kokiomis kryptimis buvo dirbta, tai labai akivaizdu, kad byla labai politizuota ir manau, kad prokuratūra panaudos prieš mane bet kokį mano neatsargumą“, – sakė V. Sutkus.

Jis neigė jam pateiktus kaltinimus ir sakė, kad tiriama veikla niekuo nesiskiria nuo kitų įmonių teikiamų konsultacinių paslaugų, dėl kurių galėtų būti keliama nebent civilinė byla.

„Aš kaltinimus neigiu, kaip ir anksčiau neigiau, taip ir dabar neigiu. (...) Kol kas galiu pasakyti tiek, kad, mano požiūriu ir mano advokato požiūriu, buvo normali konsultacinė veikla, kuria Lietuvoje užsiima daugybė tiek juridinių asmenų, tiek fizinių asmenų, ir čia ginčas yra dėl formos, tai toks, sakyčiau, ekonominio pobūdžio ginčas. Vėlgi, tiek mano, tiek mano advokato požiūriu, tai galėtų būti nebent civilinio pobūdžio kažkoks ginčas“, – sakė V. Sutkus.

M. Zalatorius BNS taip pat teigė kaltinimų nepripažįstantis, nes vertėsi veikla, įprasta demokratinėje visuomenėje.

„Aš iki šiol vertinu šią bylą kaip kažkokį keistą nesusipratimą, kadangi, mano galva, kaltinimai yra labai netradiciniai ir bandantys kriminalizuoti tai, kad yra normali aiškinamoji praktika politikams. (...) Nemanau, kad taip statyti kaltinimus iš viso įmanoma demokratinėje visuomenėje, kai yra diskutuojami klausimai, svarbūs visiems visuomenės nariams“, – BNS antradienį sakė M. Zalatorius.

„Negaliu niekaip prisipažinti kaltu dėl šių keistų veikų, kurios man yra inkriminuojamos, ir tikiuosi savo gerą vardą apginti teisme“, – pridūrė jis.

V. Sutkus patvirtino, kad jam pritaikytos kardomosios priemonės – draudimas išvykti iš šalies, areštuotas nekilnojamasis turtas ir  automobiliai. Tuo metu M. Zalatorius teigė, kad jam galioja pasižadėjimas neišvykti iš šalies, tačiau jo turtas nėra areštuotas.