Kaip antradienį pranešė Šiaulių apylinkės teismas, už sukčiavimą ir turto sugadinimą vyras įpareigotas būti namuose nuo 22-os iki 6-os val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 200 valandų.

Teismas kaltinamajam taip pat trejus metus uždraudė vairuoti transporto priemones. Šešioms draudimo bendrovėms kaltinamasis turės sumokėti 20,5 tūkst. eurų, šešiems nukentėjusiesiems – beveik 2 tūkst. eurų. Dėl šešių eismo įvykių šiaulietis išteisintas.

„Kaltinamojo vairuojamų automobilių susidūrimai įvyko ne dėl neatsargumo, nukentėjusiesiems ir liudytojams pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus, bet sąmoningai kaltinamajam siekiant realizuoti savo sumanymus neteisėtai gauti draudimo išmokas iš draudimo bendrovių“, – pranešime cituojamas baudžiamąją bylą nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius.

Pasak teisėjo, kaltinamasis, turėdamas tikslą neteisėtai gauti draudimo išmokas, suprasdamas, kad pagal Kelių eismo taisykles kitų automobilių vairuotojai bus laikomi pažeidę minėtų taisyklių reikalavimus ir turėdamas realią galimybę eismo įvykių išvengti, tyčia to nepadarė. Dėl minėtų priežasčių kilo eismo įvykiai, buvo apgadinti automobiliai. Kaltinamasis kreipėsi į draudimo bendroves ir jam buvo išmokėtos atitinkamos draudimo išmokos.

Vyras teisme kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų neprisipažino ir teigė, kad jis jokių eismo įvykių tyčia nepadarė, visuose eismo įvykiuose jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, dėl ko kreipėsi į draudimo bendroves ir gavo draudimo išmokas. Tačiau teismas įvertino, kad šie teiginiai – jo gynybinė versija ir konstatavo, kad kaltinamojo parodymai yra paneigti ne tik nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, bet ir baudžiamojoje byloje esančiais ir per teismo posėdį ištirtais įrodymais.

Šiaulietis per beveik dvejų metų laikotarpį avarijas padarė skirtingomis transporto priemonėmis, kurios būdavo įsigyjamos prieš eismo įvykį, po to išregistruojamos arba utilizuojamos. Pasak teismo, po eismo įvykių transporto priemonės nebuvo remontuojamos nei draudimo bendrovės, nei paties kaltinamojo, o pateikiamas prašymas draudimo bendrovėms pervesti į sąskaitą draudimo išmoką.

Minėti veiksmai teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad eismo įvykiai būdavo sukeliami tyčia, kiekvienu atveju turint išankstinį ir gerai apgalvotą planą.

„Minėti veiksmai teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad eismo įvykiai būdavo sukeliami tyčia, kiekvienu atveju turint išankstinį ir gerai apgalvotą planą neteisėtai pasipelnyti iš draudimo bendrovių“, – rašoma pranešime.

Apklausti kai kurie nukentėjusieji ir liudytojai paaiškino, kad eismo įvykių aplinkybės jiems kėlė įtarimų, tačiau suvokdami, kad yra laikomi pažeidę nustatytus reikalavimus, kad įrodymų neturi, dėl eismo įvykių aplinkybių nesiginčijo, dėl ko padaryti pažeidimai nebuvo išsamiai tiriami.

Tik tada, kai draudimo bendrovei kilo įtarimų dėl galimo sukčiavimo siekiant neteisėtai gauti draudimo išmokas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nustatyta, kad eismo įvykiai, dėl kurių vyras kreipėsi į draudimo bendroves kaip nukentėjusysis, iš tikrųjų įvyko dėl jo kaltės šiam turint objektyvią galimybę jų išvengti.

Pasak teismo, kad eismo įvykiai galėjo būti inscenizuojami, pasinaudojant tam tikru nukentėjusiųjų ir liudytojų neatidumu, atliekamu manevru, rodo ir ypatingai didelis tokių įvykių kiekis. Be to, praktiškai visi įvykiai įvyko dvejais būdais: arba nesilaikant dešinės rankos taisyklės, arba susiduriant su greta važiuojančiu automobiliu, kuris šiek tiek išvažiuodavo iš savo važiavimo juostos ar rikiuodavosi į kitą eismo juostą. Teismo teigimu, kaltinamasis inscenizuodavo eismo įvykius tose pačiose vietose ir būdais – daugiausia eismo įvykių įvyko Šiauliuose ir Panevėžyje prie tų pačių prekybos centrų.

Šiaulietis įgydavo senus ir nebrangius automobilius, kuriuos drausdavo mėnesio laikotarpiui arba kiek ilgesniam laikotarpiui, be to, jų netaisydavo, o tik gavęs draudimo išmokas vėl inscenizuodavo eismo įvykius, detalių nekeisdavo ir draudimo bendrovėms apie ankstesnius eismo įvykius nepranešdavo bei gaudavo pakartotines draudimo išmokas už tas pačias detales. Per beveik dvejų metų laikotarpį kaltinamasis V. S. įgijo 10 automobilių „Opel Vectra“ ir vieną automobilį „Saab“, su kuriais inscenizavo eismo įvykius.

Minėti „Opel Vectra“ automobiliai buvo įgyjami panašių metų, spalvos bei komplektacijos.

Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui.