Mažeikių rajone pirmadienio pavakare nukentėjo degančią pernykštę žolę gesinęs vyras.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, 32 metų nukentėjusysis apdegė 20 - 25 proc. kūno nugaros ir šlaunų srityje, jis paguldytas į Mažeikių ligoninės reanimacijos skyrių, gyvybei pavojaus nėra.

Sodų bendrijoje „Kurmaičiai“ žolė degė apleistame sodo sklype, ugniagesiai į gaisrą kviesti nebuvo - jį užgesino kaimynai.

Nuo pernykštės žolės deginimo pirmadienį kilo dar du gaisrai. Apie 12 val. Trakų rajone, Miškinių kaime, nuo degančios žolės užsidegė du prekybiniai kioskai. Vienas kioskas sudegė visiškai, kitas apdegė. Žolės ražienų deginimas sukėlė gaisrą ir Lazdijų rajone, Varnėnų kaime. Atvykus ugniagesiams ūkinis pastatas degė atvira liepsna, stogas buvo įgriuvęs. Gaisro metu sudegė stogas, apdegė sienos. Ugniagesiams pavyko išgelbėti šalia esantį gyvenamąjį namą.

Per penkerius metus deginant pernykštę žolę šalyje žuvo šeši žmonės. Šiemet gaisras atviroje teritorijoje jau nusinešė vieno žmogaus gyvybę - penktadienio vakarą Vilniaus rajone, Muralinės kaime, išdegusioje pievoje prie namų rastas apdegusio 85 metų vyro kūnas. Įvykio vietoje išdegė 30 arų pievos. Liepsnose žuvo ir jų šeimininkas. Tai pirmoji žolės gaisrų auka šiais metais.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti pro šalį, bet pasistengti juos užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu.

„Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant  kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112“, - prašo ugniagesiai.

Jie sako, kad neatsakingas gyventojų požiūris į pernykštę žolę padaro daug žalos ne tik gamtai bei jų turtui, nes naudojami degalai. Be to, šie gaisrai ypač sparčiai plinta, o greitai juos užgesinti yra labai sunku, nes dažnai arti nėra vandens šaltinių, ugnį tenka gesinti parankinėmis priemonėmis, kvėpuojant aitriais dūmais. Prie tokių gaisrų labai sunku privažiuoti sunkiasvorėms ugniagesių mašinoms: automobiliai klimpsta dirvose, lūžta, genda brangi technika, ugniagesiai išeikvoja daug fizinių jėgų. Negana to, išvykę gesinti degančių pievų ar miškų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į sudėtingesnius ir didesnius gaisrus ar nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.

Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1 tūkst. litų bauda, o pareigūnai - nuo 400 iki 1,2 tūkst. litų. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji gali siekti ne vieną tūkstantį litų.