Prokuroras Darbo partijos vadinamosios juodosios buhalterijos byloje Saulius Verseckas prašo Vilniaus apygardos teismo laikinai apriboti partijos veiklą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo uždraudžiant pakeisti jos juridinį statusą, likviduoti ar pertvarkyti.

Tokį prašymą prokuroras pateikė netrukus po to, kai Darbo partija pradėjo derybas dėl jungimosi su „Tvarkos ir teisingumo“ partija.

„Jeigu partijos būtų sujungtos į vieną, šioje baudžiamojoje Darbo partija nustotų egzistuoti kaip juridinis vienetas, būtų išregistruota iš registro. Nors kodekse numatyta, kad pereina teisės ir pareigos, tačiau niekur nenumatyta, kad naujai įsteigtas juridinis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką“, - trečiadienį teismui sakė prokuroras Saulius Verseckas.

Prokuroro teigimu, toks žingsnis būtinas, kad partijos atžvilgiu būtų įmanoma priimti nuosprendį.

„Mes šiuo prašymu siekiame to, kad nebūtų sukliudyta procesui šioje byloje ir būtų įmanoma kaltinamojo juridinio asmens atžvilgiu priimti vienokį ar kitokį nuosprendį. Aš privalau siekti Baudžiamojo proceso kodekso pirmame straipsnyje numatytų tikslų, kad procesas vyktų nekliudomai ir būtų įmanoma priimti nuosprendį byloje,“ - po posėdžio žurnalistams sakė prokuroras.

Darbo partijos vadinamosios juodosios buhalterijos byloje kaltinamųjų advokatai prokuroro prašyme teigė įžvelgiantys „konstitucinį ginčą“.

Prokuroras sakė, kad tarp teisininkų visada vyksta ginčai ir jis būtų nustebęs, jeigu advokatai būtų sutikę su jo prašymu ir nesiginčytų.

Teismas posėdį atidėjo iki penktadienio, tada pasisakys gynėjai.

Kaltinamasis šioje byloje Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys žurnalistams sakė, kad dėl įstatymų nuostatų, kuriomis remiasi prokuroras, gali būti kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Prokuroras savo kalboje citavo Politinių partijų įstatymą, Baudžiamojo proceso kodeksą.