Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl vadinamojo fenikso sindromo – logistikos bendrovės akcininkas ir direktoriumi dirbęs jo sūnus įtariami nusikalstamu bankrotu, sukčiavimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Baudžiamoji byla dėl logistikos bendrovės akcininko ir jo sūnaus vykdytos veiklos perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Už bendrovės privedimą prie tyčinio bankroto, sukčiavimą, skolininko nesąžiningumą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ir dokumentų klastojimą Šiaulių verslininkams gresia maksimali laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.

Kiti du bendrininkai, šiuo metu atliekantys bausmę Marijampolės pataisos namuose, teisiami už dokumentų klastojimą, praneša FNTT.

Tyrimo metu nustatyta, kad automobilių prekyba ir logistika užsiimanti bendrovė išperkamosios nuomos būdu už daugiau nei 5,7 mln. litų įsigijo 17 vilkikų, 15 puspriekabių ir prabangų automobilį „Audi Q7“, tačiau lizingo įmonei įmokų nemokėjo.

FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad tuo metu logistikos bendrovės savininkas ir jos direktorius, norėdami išvengti įsipareigojimų, pradėjo pardavinėti bendrovės nekilnojamąjį turtą tokia pačia veikla užsiimančioms dukterinėms bendrovėms.

Šiauliečiai pardavė logistikos bendrovės turimas patalpas Šiauliuose, Vilniuje ir Radviliškyje, už 1,1 mln. litų, kai reali nekilnojamojo turto vertė siekė daugiau nei 6 mln. litų. Šešis kartus pigiau kaltinamieji pardavė ir turėtas 18 transporto priemonių.

Paskaičiuota, kad reali automobilių kaina buvo 6,6 mln. litų, o dukterinei bendrovei jie buvo parduoti vos už 1,5 mln. litų. Ekonomiškai nenaudingai nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones pardavinėjusi logistikos bendrovė atsiskaitydavo tik su tiekėjais, kuriems buvo sumokėta daugiau nei 1,3 mln. liyų, tačiau valstybei buvo vengiama sumokėti daugiau nei 520 tūkst. Lt PVM už kelerius metus naudotus ir lizingo įmonės susigrąžintus automobilius.

FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai surinko duomenų, kad kaltinamieji, atsikratydami skolų turinčia nemokia bendrove, suplanavo ir buhalterinės apskaitos dokumentų slėpimą. Bendrovės savininkas ir jo sūnus surado ne kartą teistą vilnietį, kuris už 1 tūkst. litų atlygį įkalbėjo kitą, irgi ne kartą teistą asmenį fiktyviai įsigyti bankrutuojančią bendrovę. Tyrimo metu nustatyta, kad po savaitės „naujasis“ bendrovės savininkas 6 tūkst. logistikos bendrovės akcijų fiktyviai už 24 tūkst. litų pardavė Ukrainos piliečiui.

Ne kartą teistas ir fiktyviai akcijas pardavęs vilnietis už dokumentų suklastojimą, t. y. už tai kad fiktyviai pirko, o vėliau pardavė logistikos bendrovę, šių metų rugsėjį Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu.