Ji įregistravo tai numatančias Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisas.

Seimui jas priėmus, apsaugos nuo smurto orderis apribotų teisę laikyti ir nešiotis ginklus ne tik orderio galiojimo laikotarpiu, t.y. 15 dienų, kai asmeniui bet kuriuo atveju neleidžiama gyventi kartu ar artintis prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens, bet ir trejus metus po šio orderio skyrimo.

„Smurto artimoje aplinkoje problema išlieka skaudžia mūsų visuomenės žaizda – per pastaruosius metus buvo skirta daugiau negu 20 tūkstančių apsaugos nuo smurto orderių. Dalis orderių tiems patiems žmonėms skiriami daugiau nei kartą. Turime atvejų, kai tam pačiam asmeniui toks orderis skirtas net 8 kartus, todėl privalome imtis veiksmų, kad sumažintume mirtinos jėgos grėsmę pakartotinio smurto atveju“, – sako Seimo narė I. Pakarklytė.

Ji tikisi, kad pasiūlytas teisinis reguliavimas sumažins riziką, kad asmuo, kuris yra smurtavęs artimoje aplinkoje, pakartotinio smurto atveju gali panaudoti mirtiną jėgą.

„Efektyvesnis smurto artimoje aplinkoje pažabojimas Lietuvoje vis dar kamuojamas stereotipų ir išgalvotų baubų apie Stambulo konvenciją, kuri padėtų kovoti su pamatinėmis smurto artimoje aplinkoje priežastimis. Visgi, kova su pasekmėmis išlieka be galo svarbi ir 3 metų pertrauka nuo ginklo laikymo tiems, kam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, padėtų sumažinti nužudymų riziką“, – teigia parlamentarė I. Pakarklytė.

Dabartinis reguliavimas numato, kad nepriekaištingos reputacijos asmenimis nėra laikomi žmonės, kuriems leidimas laikyti ar nešiotis ginklus yra panaikintas dėl skirto apsaugos nuo smurto orderio.

Pasak įstatymo pataisas parengusios I. Pakarklytės, paradoksalu, tačiau nepaisant šio reguliavimo, asmenys, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto orderis, gali išlikti nepriekaištingos reputacijos, nes leidimas ginklui jiems nėra panaikinamas, o tik suspenduojamas 15 dienų terminui.

Priėmus siūlomus pakeitimus, jos teigimu, ši dviprasmiška situacija būtų išspręsta.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2025 metų sausio 1 d. Kartu su I. Pakarklyte jas teikia Seimo „laisviečiai“ Morgana Danielė, Tomas Vytautas Raskevičius, Monika Ošmianskienė, Vytautas Mitalas, Kasparas Adomaitis.

Lietuvoje dėl smurto artimoje aplinkoje kasmet žūsta daugiau negu 20 žmonių.

Dalis nužudymų artimoje aplinkoje yra įvykdomi šaunamaisiais ginklais.

Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, 2022 metais dėl smurto artimoje aplinkoje gyvybę prarado 25 žmonės.

Vien šių metų liepos mėnesį įtariama, kad artimoje aplinkoje buvo nužudyti 4 žmonės.