Kyšio davėjui, bendrovės „Naftos grupė“ akcininkui Arturui Urbučiui teismas paskyrė laisvės atėmimą 6 metams ir beveik 11 tūkst. eurų baudą.

Kyšį priėmusiam R. Milvydui skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, 3 mln. eurų kyšis bus konfiskuotas.

Manoma, kad šioje byloje pilnai įvykdžius nuosprendį, į valstybės biudžetą pateks keliolika milijonų eurų – šią sumą sudaro baudos, konfiskuotas rekordinis kyšis, kitos konfiskuotos pinigų sumos ir t.t.

„Byloje neabejotinai pasitvirtino, kad Arturas Urbutis valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, „Klaipėdos naftos“ komercijos direktoriui Ričardui Milvydui pasiūlė ir davė, pastarasis sutiko priimti kyšį. Šveicarijos banke buvo atidaryta sąskaita ir priimtas 3 mln. 247 tūkstančių 194 eurų ir 175 tūkstančių JAV dolerių vertės kyšis už palankių sprendimų priėmimą UAB „Naftos grupė“ naudai“, – per posėdį liepos 3 dieną sakė Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Regina Pocienė.

Kadangi Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja iškart, nuteistieji jau turėjo patekti už grotų: byla jau buvo grąžinta nuosprendžio vykdymui į Klaipėdos apygardos teismą, policijai buvo perduotas vykdomasis dokumentas, tačiau nuteistieji nuosprendį apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra gavęs nuteistųjų A. ir A. Urbučių kasacinius skundus, todėl byla vėl išsiųsta. Kadangi nuteistieji prašė stabdyti nuosprendžio dėl paskirtų galutinių laisvės atėmimo bausmių vykdymą ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prašymus tenkino, policija apie sustabdymą informuota“, – Eltą informavo Klaipėdos apygardos teismo atstovė Gintarė Daugėlaitė.

Pasak jos, nuteistųjų turtui yra taikomas laikinas nuosavybės apribojimas iki bus įvykdytas šis nuosprendis dėl civilinių ieškinių.

„Nuosprendžio dalys dėl turto konfiskavimo (išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigų sumas) pateiktos vykdyti antstoliui“, – teigė teismo atstovė.

Kitos baudos gali būti sumokėtos terminuotai, kai kurios – iki rugsėjo 3 d. Beveik milijono eurų baudą gavusi „Naftos grupė“ ją gali padengti per metus. Kadangi terminai nesuėję, teismas neišdavė vykdomųjų dokumentų, pagrindo kreiptis į antstolius nėra.

Lietuvos apeliacinis teismas bylą dėl didelės vertės UAB „Naftos grupė“ turto pasisavinimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo nagrinėjo šešerius metus. Byloje buvo paskirtos dvi ilgai trukusios teismo ekspertizės, keitėsi teisėjų kolegijos, bylos nagrinėjimą pailgino ir valstybėje taikyti ribojimai dėl COVID-19 pandemijos. Atsižvelgiant į tokią trukmę, nuteistiesiems buvo skirtos mažesnės bausmės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Arturas Urbutis buvo pagrindinis nusikalstamų veikų (daugiau nei 12 mln. eurų UAB „Naftos grupė“ turto pasisavinimo, nusikalstamu būdu gauto beveik 11 mln. eurų turto legalizavimo, didelio skaičiaus netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo ir panaudojimo, apgaulingo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo bei didelės vertės pelno mokesčio sumokėjimo išvengimo) organizatorius ir koordinatorius. Be to, jis sukurstė Jurgį Aušrą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, periodiškai R. Milvydui siūlė ir davė daugiau nei 3 mln. eurų kyšį.

Nuteisti du buvę merai

Šioje byloje nuosprendžio sulaukė ir du buvę merai – J. Aušra anksčiau ėjo Klaipėdos miesto mero pareigas. Nusikaltimų padarymo metu jis buvo valstybės įmonės „Klaipėdos nafta“ vadovas. Andrejus Vaičiulis buvo pirmasis Neringos savivaldybės meras po Nepriklausomybės atkūrimo. Nusikalstamų veikų padarymo metu jis vadovavo Šiaulių banko Klaipėdos regiono skyriui. A. Vaičiulis buvo pagrindinio nusikalstamų veikų organizatoriaus Arturo Urbučio uošvis.

Teismas nustatė, kad J. Aušra veikė ne jo vadovaujamos bendrovės „Klaipėdos nafta“, bet „Naftos grupė“ interesais, dėl to „Klaipėdos nafta“ patyrė beveik 600 tūkst. eurų turtinę žalą.

J. Aušrai skirta 11 tūkst. 298 eurų bauda, o A. Vaičiuliui, teismo pripažintam ne padėjėju, bet J. Aušros kurstytoju piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, – 10 tūkst. 921 euro baudą, t. y. maksimalias baudas, galiojusias nusikaltimo padarymo metu.

J. Aušra teismo paskirtą baudą jau sumokėjo.

Bendrovei „Naftos grupė“ teisėjų kolegija paskyrė 941 tūkst. 500 eurų  baudą, o bendrovei „Artilona“ – šiek tiek daugiau nei 50 tūkst. eurų baudą.

Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu iš brolių Arturo ir Antano Urbučių bei Svetlanos Popovos konfiskuota beveik 12,5 mln. eurų.

Tikimąsi, kad teismo priteistas sumas valstybei pavyks išieškoti ir išreikalauti.

„Ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotas įtariamųjų (šiuo metu nuteistųjų Arturo Urbučio, Antano Urbučio, Ričardo Milvydo (dėl kyšio), juridinio asmens UAB ,,Naftos grupė“ ir kt.) nuosavybės teisės į jiems nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurio galimai pakaks padengti nuosprendyje priteistoms sumoms“, – rašoma Generalinės prokuratūros atstovės Ritos Stundienės atsakyme Eltai.

Pasak jos, didesnės dalies turto vertė buvo paimta iš Registro duomenų.

„Pastebėtina, kad labai svarbus momentas, kaip vyks to turto pardavimas ir už kiek jis bus parduotas“, – teigia prokuratūros atstovė.

Arturas Urbutis buvo bendrovės „Naftos grupė“ akcininkas, įmonės generaliniu direktoriumi buvo jo brolis Antanas Urbutis.

„Neabejotinai pasitvirtino, kad nuteistieji Antanas Urbutis, Artūras Urbutis klastojo atstovavimo, paslaugų teikimo sutartis, surašytas tarp uždarosios akcinės bendrovės „Naftos grupė“, „WORLDEX LLC“ ir „GAUGLER AG“, kurios buvo registruotos užsienio valstybėje, lengvatinio apmokestinimo zonoje, taip pat klastojo darbų priėmimo-perdavimo aktus, sąskaitas faktūras ir jas naudojo. Šių suklastotų dokumentų pagrindu suklastojo UAB „Naftos grupė“ mokesčių deklaraciją, kurias pateikdavo mokesčių administratoriui, siekdami išvengti pelno mokesčio mokėjimo. Taip valstybei padarė didelę 2 mln. 300 tūkst 909 eurų turtinę žalą“, – paskelbė Apeliacinis teismas.

„WORLDEX LLC“ buvo lengvatinio apmokestinimo kompanija, ji buvo įkurta Aliaskoje, kita lengvatinio apmokestinimo kompanija „ GAUGLER AG“ veikė Šveicarijoje.

Pasak teismo, suklastotų sąskaitų-faktūrų pagrindu iš UAB „Naftos grupė“ sąskaitų į aukščiau minėtų lengvatinių apmokestinimo bendrovių sąskaitas, kurias valdė Arturas Urbutis, o „WORLDEX LLC“ sąskaitą vienu metu valdė ir S. Popova, buvo padaryti pinigų pervedimai bendrai 12 mln. 406 tūkst. 804 eurų sumai. Šiuos pinigus broliai Urbučiai ir S. Popova pasisavino.

„Po to Arturas Urbutis ir S. Popova, žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, per 11 mln. eurų legalizavo, su šiais pinigai atlikdami įvairias finansines operacijas pervesdami į kitų Arturo Urbučio valdomų bendrovių, kurias jis naudojo nusikalstamai veikai slėpti, banko sąskaitas arba juos išgrynindavo”, – paskelbė teismas.

Apeliacinio teismo nuosprendyje konstatuota, kad Arturas Urbutis, būdamas „Naftos grupė” pagrindiniu akcininku, su savo uošviu A. Vaičiuliu, pasinaudomami asmeniniais ryšiais ir siekdami naudos sau ir bendrovės „Naftos grupė“ naudai, sukurstė bendrovės „Klaipėdos nafta” generalinį direktorių J. Aušrą piktnaudžiauti tarnyba ir iššvaistyti didelės vertės turtą – 603 tūkst. 130 eurų turtinę teisę.

J. Aušra, palenktas nusikalsti dėl Arturo Urbučio ir A. Vaičiulio veiksmų, veikė „Naftos gupės“ naudai savo vadovaujamos bendrovės „Klaipėdos nafta“ sąskaita, iššvaistė minėtą turtinę teisę, tyčia panaikino sąskaitas, panaikindamas reikalavimą sumokėti už cisterninių vagonų prastovas, kilusias dėl „Naftos grupės“ kaltės, todėl „Klaipėdos naftai“ buvo padaryta didelė žala.

Įrodymai rinkti slapta, dirbo STT, FNTT, prokuratūra

Teismo dokumentai rodo, kad teisėsaugos pareigūnai dalį bylos įrodymų rinko slapta, vyko telefoninių pokalbių pasiklausymas, įtariamųjų pokalbių slapta buvo klausomasi nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2010 m. liepos 17 d. 

Teismo dokumentuose rašoma, kad  tuometinis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius, kreipdamasis į generalinį prokurorą dėl telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos slaptos kontrolės nurodė, kad STT yra atliekamas operatyvinis tyrimas dėl kelių asmenų galimo tarpininkavimo kyšininkaujant, papirkinėjimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo bei sukčiavimo stambiu mastu, tačiau nusikalstamų veikų požymiai nėra nustatyti ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, nes įtariamieji laikosi konspiracijos, artimai bendrauja tik su savo aplinkos patikimais ir anksčiau patikrintais asmenimis, yra susipažinę su operatyvinės veiklos metodais, todėl, siekiant surinkti papildomus galimai daromų nusikaltimų įrodymus, būtina vykdyti technines priemones specialia tvarka.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Specialiųjų užduočių skyriaus viršininko pavaduotojo 2010 m. balandžio 9 d. pažymoje „Dėl atliktų operatyvinių veiksmų ir operatyvinio tyrimo rezultatų“ buvo konstatuota, kad, atliekant operatyvinį tyrimą buvo gauta duomenų, jog asmuo, susitikdamas su klientais, dažnai kviečia „Klaipėdos naftos“ komercijos direktorių, kuris galimai iš nelegalių pinigų gauna savo procentą, todėl visais atvejais stengiasi išlaikyti išskirtines teises „Naftos grupei“, nors realiai „Klaipėdos nafta“ visą verslą galėtų tvarkyti be jokių tarpininkų.

„Taip pat, atliekant telefoninių pokalbių pasiklausymą, buvo išaiškinta, kad su G. G. visus verslo reikalus sprendžia B. B. uošvis E. E., kuris yra Šiaulių banko Klaipėdos filialo vadovas ir seniai pažįsta G. G. Už palankias verslo sąlygas UAB „YY“ B. B. per savo uošvį galimai nuolat moka G. G. tam tikrą pinigų sumą. Esant šiems duomenims, būtina atlikti minėtų asmenų telefoninių pokalbių kontrolę“, – teigė FNTT (Asmenų inicialai buvo nuasmeninti ir pakeisti teismo – ELTA).

Šiemet sausį akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ (KN) pakeitė savo juridinį pavadinimą į „KN Energies“. Naujasis pavadinimas orientuojamas ir į kitas šalis, kuriose bendrovė aktyviai vysto savo veiklą.

„Daugiau nei 60 metų patirties naftos ir jos produktų krovos ir saugojimo srityje sukaupusi KN pradeda energetinės transformacijos kelionę. Atsižvelgdama į pasaulio energetikos tendencijas, klientų tvaraus augimo ir konkurencingumo poreikius, bendrovė adaptuoja savo veiklą taip, kad kurtų tvarią energetikos ateitį.  

KN ateitis neapsiriboja tik naftos produktų ar suskystintųjų gamtinių dujų krova. Esame pasirengę iššūkiui – iki 2050-ųjų siekiame savo veiklą paversti neutralia klimatui, pereiti nuo iškastinio kuro prie ateities energijos rūšių ir toliau sėkmingai kurti vertę energetikos sektoriuje – tiek užtikrinant energetinį saugumą, tiek finansinę grąžą akcininkams.  

KN yra pasirengusi ne tik dalyvauti Lietuvos ir regiono energetikos transformacijos procese, bet ir dalytis savo visame pasaulyje sukaupta praktine patirtimi ir kompetencija“, – dabar skelbia „KN Energies“.