Lietuvoje ir Rusijoje sako daug savižudžių. Bet aš netikiu, gal daug žudikų ir nurašytų žmogžudysčių? Kas galėtų paneigti, kad kokie pavyduoliai iš pavydo jį jėga įsiviliojo (ar išvežė) į mišką ir, tarkim, pakorė be smurto žymių. O kas dabar pasakys. Aišku, lengviausia nurašyti ant savižudybės, o ir ištirti neįmanoma, jei nėra įkalčių. Esmė tame, kad mane irgi Vilniuje norėjo išvežti į mišką, bet pavyko išsisukti vos per plauką: pasakiau, kad pas draugelį atėjau (nors ėjau pas naująją draugę, kuri nesuprantamai bet tik ji galėjo užsundyti). Bet jei ne draugelio istorija, tai užpuolikai jaustųsi neatsekami.Šeima suprastų, kad dingau, gal po kokios savaitės. Kūną rastų irgi dar po 2 sav. Atrodytų be smurto. Ai, kas tirtų, nurašytų ant savižudybės. O svetimtaučiai pavyduoliai tik trintų rankeles, kad pražudė dar vieną jaunuolį. (Buvo tokie seniai, Vilniaus taksistai girti. Ir ką tu jiems, vyrai smaginasi, gal dirbę savo laiku milicijoje, žino visokių metodų, kaip išsisukti. Daro, ką nori.

Karma tokiems pamokys dvigubai

Uzuojauta.artimiesiems ....skaudziausia kai anapilin iskeliauja tokie jauni