Liepsnojo lova

Trečiadienio naktį liūdnai pagarsėjusio Minijos gatvės 129 namo gyventojai buvo skubiai išvesti į lauką – laiptinė ir trijų aukštų koridoriai buvo pilni tirštų dūmų.

Ugniagesiams apie gaisrą pranešta tąryt 3.30 val., kai daugelis žmonių saldžiai miega.

Bendrojo naudojimo koridoriuje liepsnojo krūva daiktų.

Į nakties žvarbą išvesti apie valandą lauke drebėjo 14 žmonių.

Tuo metu ugniagesiai pakilo iki antrojo aukšto automobilinių kopėčių bokšteliu ir pro langą bandė išžvalgyti situaciją. Jiems buvo svarbu sužinoti, kiek objektų dega, ar viduje matyti žmonių.

Dūmų buvo tiek daug, kad ką nors pamatyti vaikštant be specialiųjų priemonių buvo neįmanoma.

Kai ugniagesiai pasiekė gaisro židinį, paaiškėjo, kad tai koridoriuje pastatyta lova, kurioje paprastai miegodavo čia jau seniai besiglaudžiantis benamis. Tikėtina, kad būtent jis ir sukėlė gaisrą.

Kai gelbėtojai ėmėsi gesinti šią lovą ir nuo jos užsidegusią daiktų krūvą, šio žmogaus toje vietoje jau nebebuvo. Tikėtina, kad pamatęs liepsną jis paprasčiausiai pabėgo.

Gaisro metu visiškai sudegė lova, apdegė balkono langai, aprūko apie 300 kvadratinių metrų bendrojo naudojimo patalpų sienų ir lubų, apdegė įvairūs komunikacijos laidai.

Ugniagesiai ne tik nuslopino liepsną, bet ir skubėjo vėdinti patalpas, mat dūmai ir suodžiai ne tik dvokia, bet ir kenkia žmonių sveikatai.

Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai ketina ieškoti gaisrą sukėlusio asmens. Namo gyventojai pasakojo, kad benamis ilgą laiką miegodavo tiesiog ant grindų, o pastaruoju metu kažkoks geraširdis pastatė jam lovą.

Ant stogo – jokių šašlykinių

Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės nustato bendruosius pastatų gaisrinės saugos reikalavimus, jų privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys.

Šios taisyklės nurodo, kad palėpėse draudžiama laikyti degiąsias medžiagas ir degiuosius skysčius bei daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju.

Bendrojo naudojimo palėpės turi būti užrakintos, o raktai laikomi prieinamoje vietoje, iš kurios juos galima paimti bet kuriuo paros metu.

Taisyklės: dešimties aukštų ir dar aukštesnius namus ugniagesiai iš išorės patikrina kas trejus metus. Evaldo Šemioto nuotr.

Be to, patalpose, balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastatų stogų draudžiama naudoti kepsnines, šašlykines ir rūkyklas, kurioms naudojamas kietasis kuras.

Taisyklės draudžia užtverti ar užkrauti praeigas rūsiuose.

Tikrindami, kaip laikomasi priešgaisrinių reikalavimų, specialistai pastebi, kad gyventojai dažnai neįvertina pastate įrengtų gaisrinės saugos priemonių.

Viena jų – avariniai liukai balkonuose arba laiptinėse. Jie skirti pabėgti iš ugnies siaubiamos vietos gaisro metu.

„Gana dažnai tokios angos yra užvirinamos, užkalamos ar kitaip užsandarinamos, saugant turtą nuo vagių. Avariniai liukai, esantys balkonuose, dažnai užkraunami baldais ar kitais čia sukraunamais daiktais. Gyventojai dažnai nesusimąsto, kad taip praranda galimybę gaisro atveju saugiai evakuotis iš gaisro vietos, ir kartais patenka į kritines situacijas. Juk dažniausiai gyventojų evakavimuisi yra numatyta tik viena laiptinė, todėl ji turėtų būti laisva ir parengta naudoti bet kuriuo paros metu“, – teigė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė.

Labai dažnai patikrų metu paaiškėja, kad patekimai į bendrojo naudojimo balkonus būna rakinami, raktus turi tik keli gyventojai.

Pavojingi net vazonai

Pavojų sukelti gaisrą gali net gėlių vazonai atviruose balkonuose arba pakabinti ant balkono ar langų konstrukcijų.

Mat juose esančios durpės vasarą įkaista ir gali užsidegti net dėl savaiminio medžiagų kaitimo, jau nekalbant apie juose gesinamas cigarečių nuorūkas, arba kai nuorūkos įkrenta iš kaimyninių balkonų.

Ugniagesiai pasakojo, jog neretai bendrabučio tipo namų koridoriuose įrengiamos pertvaros, rakinamos čia įrengtos durys.

Taip dalis gyventojų netenka galimybės patekti į kitą pastato dalį, kitaip tariant, taip panaikinamas antras išėjimas iš pastato.

Retesni atvejai, kai užgriozdindami savo butus žmonės, kilus gaisrui, ima panikuoti ir nebesugeba pabėgti iš savo pačių būsto.

Priešgaisrinės apsaugos specialistai pabrėžia, kad saugiai ir greitai išeiti iš gaisro apimtos vietos galima tik tada, kai avariniai išėjimai yra laisvi bet kuriuo paros metu.

Žvakę uždegė šuniukui

Prieš kelerius metus viename Klaipėdos daugiabučių kilus gaisrui, žuvo vyras, negalėjęs laiku pabėgti dėl užvirinto avarinio išėjimo.

Gaisro metu išsiskiriantys dūmai – itin pavojingi. Tokioje aplinkoje žmogus gali išbūti vos kelias minutes, prisikvėpavęs nuodingų medžiagų žmogus greitai praranda sąmonę.

Ugniagesiai pataria nenutylėti, kai kaimynai susikrauna daiktus bendrojo naudojimo patalpose. Pirmiausia verta pasikalbėti draugiškai ir šias problemas spręsti drauge su namo bendruomene.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

A. Maslauskienė tikino, kad vienas dviratis ar vienas gėlių vazonas gal ir netaps tragedijos priežastimi, tačiau jeigu kiekvienas gyventojas į laiptinę išsineš po dviratį ar vazoną, tai jau gali būti pavojinga ar net pražūtinga.

Lietuvoje būta gaisrų, kai žmonės negalėjo išsigelbėti, nes avariniai liukai arba laiptinės daugiabučiuose buvo užkrauti daiktų, užsandarinti ar užrakinti.

Neseniai atsitiko kuriozinė situacija – atvirame balkone smilko batas. Gyventojai dvi dienas skundėsi jaučiantys dūmų tvaiką, bet negalėjo rasti, kas ir kur dega.

Iškviesti ugniagesiai apžiūrėjo daugiabučio namo patalpas, tačiau nieko neįprasto nepastebėjo.

„Tik trečią dieną viename balkone gyventojai rado smilkstantį batą, į kurį įkrito nuorūka. Kadangi atviros liepsnos ir dūmų nebuvo, gaisro židinio nepastebėjo nei name gyvenantys žmonės, nei ugniagesiai. Beje, ugniagesiai patekti į gyventojų būstus ir jų balkonus gali tik savininkams leidus. Klaipėdoje fiksuotas dar vienas neįprastas įvykis, kai balkone, norėdami pagerbti nugaišusį šuniuką, šeimininkai prie jo kūno į gėlės vazoną įstatė degančią žvakę. Kilo gaisras, jo metu sudegė ne tik augintinio gaišena, bet ir balkone buvęs turtas“, – pasakojo A. Maslauskienė.

Užremia sandėliukų duris

Daugelio daugiabučių namų gyventojai bendrojo naudojimo patalpose patiria nepatogumų dėl svetimų daiktų.

Laiptinėse prie radiatorių prirakinti dviračiai gerokai susiaurina laiptų plotį.

Nereikalingi daiktai rūsių koridoriuose užremia sandėliukų duris, pro juos braudamiesi žmonės išsitepa drabužius.

Bendrojo naudojimo balkonuose ir laiptinių nišose pastatyti daiktai ne tik gadina vaizdą, bet ir kelia pavojų.

Kartais gyventojai raginami iškuopti bendrojo naudojimo erdves, juos pagąsdinant didžiulėmis baudomis visiems gyvenantiems tame name.

Įspėjimuose teigiama, kad nurodytą dieną Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai ketina atlikti patikrą.

Apsilanko gavę skundą

Ugniagesiai atlieka neplanines patikras gavę namus administruojančių bendrovių darbuotojų arba gyventojų skundus.

Tačiau nuo 10 iki 19 aukštų namus gelbėtojai patikrina be išankstinio įspėjimo ir daro tai kartą per trejus metus. Tai jie gali padaryti iš išorės, pasinaudoję gaisrinės technika.

Dar aukštesni pastatai tikrinami kas porą metų, nepriklausomai nuo šių statinių paskirties.

Kitus pastatus tikrinti pagal iš anksto numatytą planą Klaipėdos valdyba neturi galimybių.

„Evakuaciniuose praėjimuose negali būti jokių daiktų, jie turi būti laisvi ir parengti žmones evakuoti bet kuriuo paros metu. Gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpose (laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose) draudžiama laikyti degiąsias medžiagas ir daiktus, trukdančius pabėgti“, – patikino pareigūnė.

Krauna padangas ir baldus

Patikrų metu daugiabučių namų laiptinėse ugniagesiai randa remonto metu naudotų statybinių medžiagų liekanų, nebereikalingų namų apyvokos daiktų, vežimėlių, dviratukų, paspirtukų, baldų, skalbimo mašinų, padangų ir panašių griozdų.

Dažniausiai namo gyventojai tikina, kad šiuos daiktus išnešė iš savo butų ir pasidėjo čia laikinai.

Kai nepavyksta nustatyti, kieno yra daiktai, atsakomybė tenka visiems namo gyventojams, o paskirta bauda išdalijama visiems.

„Bendrojo naudojimo erdvėse negali būti jokių daiktų. Galbūt patiems tame name gyvenantiems žmonėms jie netrukdo, bet gaisro atveju tokios patalpos gali klaidinti ugniagesius. Didelio uždūminimo metu ugniagesiai dėvi kvėpavimo aparatus. Jie tada mato vos 20–30 cm ir nežino, kas vyksta ištiestos rankos atstumu. Visokie daiktai gali sukelti pavojų ugniagesiams, nekalbant apie tai, kad šie griozdai dar ir dega, o nuo jų kyla tiršti dūmai. Niekada nežinia, kokia trajektorija judės ugnis, galbūt tokia niša laiptinėje taps vienintele saugia vieta žmonėms pasislėpti. Būtent todėl pastatų nišose ir po laiptais nieko negali būti“, – paaiškino A. Maslauskienė.