Klaipėdietis buvo kaltinamas 2016-ųjų rudens vakarą, nedaug viršydamas leistiną greitį partrenkęs pėsčiąją.

Pirmosios instancijos teismas išteisino vairuotoją, konstatavęs, kad nukentėjusioji išėjo į važiuojamąją kelio dalį degant raudonam šviesoforo signalui. Taip ji pažeidė Kelių eismo taisykles, elgėsi neadekvačiai ir ne kartą keitė savo judėjimo kryptį.

Vairuotojui įvykio metu degė žalias šviesoforo signalas, o pamatęs kliūtį jis stabdė automobilį, bandė keisti važiavimo kryptį.

Apygardos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad teisėjas neįvertino visų reikšmingų įrodymų. Nors nukentėjusioji į pėsčiųjų perėją įžengė degant draudžiamam šviesoforo signalui, pėsčiųjų perėjoje judėjo nenuosekliai ir pažeidė taisykles, jos elgesys nešalina vairuotojo atsakomybės.

Nustatyta, kad vairuotojas važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, šiek tiek viršijo leistiną greitį. Jis ne tik galėjo iš anksto pastebėti kelyje pasirodžiusią pėsčiąją, bet ir pastebėjo ją, nes signalizavo garsu.

Duodamas parodymus jis teigė, kad matė pėsčiosios blaškymąsi kelyje, dėl to, teismo vertinimu, turėjo pakankamai laiko sustabdyti automobilį. Vietoj to vairuotojas pavojingai manevravo. Tokie veiksmai buvo eismo įvykio tiesioginė priežastis. Teismas pažymėjo – vairuotojas, net važiuodamas degant žaliam šviesoforo signalui, turėjo būti atidus ir atsargus, tačiau toks nebuvo.

Teismas įvertinto, kad būdamas jauno amžiaus vairuotojas daugiau nei 10 kartų jau yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir net po šio eismo įvykio nesilaikė saugaus eismo taisyklių. Rizikingas nukentėjusios elgesys pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltininku paskelbtam vairuotojui teismo sprendimu paskirta 1 431 eurų bauda.

Nukentėjusiajai iš draudimo bendrovės priteistas 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas, o civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.