Palangos savivaldybės įmonės "Palangos komunalininkas" buvęs vadovas Konstantinas Skierus vėl pluša kurorto labui. Specialiųjų tyrimų tarnybos lygiai prieš metus sulaikytam komunalininkų vadovui prieš teismą teks stoti tik dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Kaltinimų piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu nebeliko, o pats K.Skierus viliasi, kad jam pavyks išvengti belangės.

Gauna 800 eurų mažiau

K.Skierus šiuo metu dirba buvusios darbovietės padalinyje ir prisipažįsta, kad gauna 800 eurų mažesnę algą.

Palangiškis nuo pareigų buvo nušalintas šį rudenį. Tačiau Klaipėdos apygardos teismo sprendimu nutartis dėl nušalinimo nuo tarnybos buvo panaikinta.

"Į tas pačias pareigas nenorėjau grįžti. Į tą pačią upę antrą sykį neįbrisi. Man čia ramiau, mažiau streso", – aiškino K.Skierus.

Buvęs komunalininkų vadas pripažino, kad nors jam ir nedaug laiko liko iki pensijos, tačiau jis ketina ir toliau darbuotis.

Paklaustas, ar bylinėsis dėl negauto užmokesčio, K.Skierus tikino, kad nebenori teisinių kovų.

"Prokurorai yra chuliganai. Ne man vienam taip nutiko. O nedirbau aš gal tik 19 dienų, neapsimoka kelti triukšmo", – aiškino K.Skierus.

Teismas K.Skierų nuo pareigų buvo nušalinęs dėl kelių priežasčių. Tarp jų ir tas faktas, kad vadovaudamas komunalininkams jis gali daryti poveikį liudininkams.

"Šie liudininkai nėra tiesiogiai man pavaldūs. Tačiau man kyla klausimas, kodėl nuo tarnybos nušalinta praėjus 11 mėnesių po sulaikymo. Jei jau kam reikėtų slėpti dokumentus ar daryti poveikį, tai būtų daroma iš karto po sulaikymo. Aš juk buvau sulaikytas lygiai prieš metus. O nušalino tik dabar", – tvirtino K.Skierus.

Gresia iki 4 metų

Už apgaulingą apskaitos tvarkymą K.Skierui vis tiek gali grėsti rimti nemalonumai – be arešto ir baudos numatomas net laisvės atėmimas iki 4 metų.

Bylą kuruojantis Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Vitalijus Gulenkovas prisipažino, kad pokyčiai šioje byloje jo asmeniškai nedžiugina.

"Kokioje valstybėje mes gyvename, jei įsivaizduojame, kad savivaldybės įmonėje galima tvarkytis kaip privačioje bendrovėje? Savivaldybės įmonės darbuotojai kažkam kažką geni, vežioja kažkokius akmenis. Kas už tai turi sumokėti ir kodėl tai daroma, niekas negali atsakyti. Tik visi ploja katučių ir aiškina, kad geram žmogui reikia padėti. Minimos kažkokios gėlytės", – stebėjosi prokuroras V.Gulenkovas.

Po darbo – į Plungės rajoną

Byloje yra duomenų, kad savivaldybės įmonės darbininkai 4 kartus lenkė nugarą K.Skieraus sodyboje.

"Na, ir kas čia tokio? Žmonės dirbo po darbo. O tai, kad technika naudota, mes turime kolektyvinę sutartį, kurioje numatyta, kad po darbo valandų tai yra leidžiama", – aiškino K.Skierus.

Tačiau paklausus, kur tiksliai vyko nekalta pavaldinių talka, K.Skierus sutrikęs aiškino, kad jo sodyba yra Plungės rajone.

Kada darbuotojai turėjo pabaigti darbą, kad antroje dienos pusėje tarnybiniu transportu jau rūktų iš Palangos į Plungės rajoną? Ogi – paryčiais.

"Mes darbą pradedame net ketvirtą, penktą ryto, tai priklauso nuo poreikio. O po darbo aš galiu daryti, ką noriu", – sutrikęs aiškino K.Skierus.

Geni už daigus

Pats įmonės vadovas šventai tiki, kad nieko blogo nepadarė – pasirodo, įmonėje normalu savoms reikmėms naudoti įmonės transportą ir techniką.

Tai, kad STT pareigūnų užfiksuotas faktas, kad įmonės darbininkai privačiame sklype geni medžius, pačiam K.Skierui nekelia jokių klausimų.

"Dvidešimt minučių žmonės genėjo medžius žinomo gėlininko sklype. Už tai mes gavome daugiamečių gėlių. Kiti juk išmeta. Ką gavome? Vilkdalgių, ramunių, jurginų, bijūnų. Žinote, kiek kainuoja gėlės? Ne vieną gėlyną mes taip ir esame apželdinę. Kitą kartą net iš kapinių paimame, žmonės pasako, kad naikins ar retins, ir atiduoda", – pasakojo K.Skierus.

Šiuo metu, pavyzdžiui, daugiamečių vilkdalgių įmanoma nusipirkti už 2–3 eurus už kerą. Retos veislės vilkdalgio keras atsieis 8–12 eurų.

Ar tikrai tokie mainai, vykę tarp Palangos komunalininkų, yra jau tokie lygiaverčiai, turėtų skaičiuoti specialistai.

Apyvarta – 5 mln. eurų

Skaičiuojama, kad K.Skierus įmonei padarė per tūkstantį litų žalos. STT tyrėja kreipėsi į Palangos savivaldybę ragindama pateikti ieškinį dėl padarytos žalos. Tačiau savivaldybė tokio ieškinio neteikė, – K.Skierus suskubo žalą atlyginti.

Byloje minimas ir kitas faktas – istorija, kaip komunalininkai siuntė techniką kažkokių ypatingų akmenų iš Palangos į Barstyčius.

STT žinoma, kad K.Skieraus liepimu, vienam ūkininkui komunalininkų technika gabeno iš tvenkinio iškastus akmenis, kelis jų esą pavyko net padėti Palangos centre.

"Čia ne lauko rieduliai, čia gražūs, ypatingi akmenys. Tokių laukuose nebūna", – aiškino K.Skierus.

Tarp Palangos ir Barstyčių yra apie 80 kilometrų. Pirmyn–atgal susidarytų 160 km kelionė. Niekam nekilo klausimų, ar verta ginti techniką ir kieno užgaida gabenti tie ypatingi akmenys.

"Mes nesame biudžetinė įmonė. Mes algoms ir visoms išlaidoms užsidirbame. Per metus susidaro 15–16 mln. litų apyvarta. Tai yra 5 mln. eurų", – aiškino K.Skierus.