Apie nesuprantamą Dievo dovaną

S. Jokužys yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys, Klaipėdos krašte gerai žinomas kaip visuomeniškas žmogus, daugelio kultūros renginių mecenatas, spaustuvininkas – leidėjas, fotomenininkas, surengęs daugiau kaip 20 personalių parodų, pelnęs ne vieną apdovanojimą Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrybos objektas – moteris.

Kažkada Klaipėdos dailininkų fondo vadovė Violeta Jusionienė paskatino S.Jokužį grįžti prie fotografijos po ilgų spaustuvės kūrimo rūpesčių. Sugrįžo. Visai neseniai naujamečiame vakarėlyje vėl prisiminta S.Jokužio pirmoji fotografijų paroda.

„Man pasiūlė surengti parodą vasario 14-ajai. Tada pagalvojau, kad tai tik šampano taurės pokalbis, bet prieš kelias savaites gavau žinią, jog mano parodai jau paruošta salė. Puoliau knisti savo archyvus. Ir pagalvojau, kad didžiausia Dievo dovana arba kūrinys yra moteris, kurios mes nelabai suprantama ir kuri kartais už mus, vyrus, supranta žymiai daugiau nei atrodo“, – apie parodos ištakas kalbėjo jos autorius.

Politinė provokacija?

Tokią parodą eksponuoti reikia ir tam tikros drąsos tiek pačiam autoriui, tiek galerijos savininkams, nes tuoj pat gali užpulti cypdavatkės ir fariziejai ir pradės rėkti, kad čia – pornografija.

Ši aktų paroda ypač dabar, gal kiek per drąsi, nes dabar moters vaizdas esą naudojamas net ten, kur ir nereikėtų. Juolab šiuo metu kai kurie panašūs dalykai net politizuoti. Iškilę priekabiavimo reiškiniai rodo, jog visuomenė bręsta ir, pasak S.Jokužio, tai sveikintinas dalykas.

„Tokios fotografijos yra gana daug ir reklamoje, ir kitur. O čia yra tokia pilnaties ir užmaršties nuo įvairių kasdienių rūpesčių atgaiva. Jei ne fotografija, seniai būčiau sutrauktas į kažką. Mano devizas ir yra visada ir visur ieškoti grožio ir gėrio, nuodėmė pati mus suras“, – taip savo parodą pristatė jos autorius S.Jokužys.

Anot politiko, visuomenės veikėjo ir rašytojo Vytauto Čepo, S.Jokužio paroda yra labai puiki, „ypač dabar, kai vyrai dreba ir nežino, kada bus išviešinti dėl priekabiavimo“.

„Tokią parodą eksponuoti reikia ir tam tikros drąsos tiek pačiam autoriui, tiek galerijos savininkams, nes tuoj pat gali užpulti cypdavatkės ir fariziejai ir pradės rėkti, kad čia – pornografija. Tačiau, jei žmonės neskiria grožio, estetikos ir erotikos nuo pornografijos, matyt reikėtų grįžti į ankstyvąją vaikystę ir aiškintis, kur traumos“, – su ironijos gaidele dėstė V.Čepas.

Mistinės šviesos spindėjimas

Šiose fotografijose, kurios retsykiais primena net tapybos darbus, S Jokužio moterys – tarsi ne šio, o gal gražesnio, geresnio, saugesnio pasaulio būtybės: jos pulsuoja mistine šviesa ir seksualia energija.

Jos apgaubtos keisto žėrėjimo, užlietos ryto spindulių ar vakarėjančios šviesos, įsuptos į mirgančią spalvų aureolę – dramatiškai raudonai, juodai ar panardintos į medaus spalvos ūką.

Jų nuogybė daugiau angeliška nei provokuojanti. S. Jokužio fotografija unikali savo minčių transformacija, vaizdu ir išraiškos forma.

Parodoje eksponuojamos ant specialios fotodrobės spaustos didelio formato nuotraukos. Paroda veiks iki kovo 7 d.