Tiesa, taip yra ne visada. "Facebook" paskyroje "BĮ Klaipėdos paplūdimiai" šiomis dienomis atsirado jautrus įrašas.

"Labai ačiū Smiltynės gelbėtojams, liepos 25 dieną jie išgelbėjo mano vaikus. Vaikai dėkoja taip pat. Ačiū, kad jie buvo greiti ir stiprūs. Nežinau jų vardų, buvo du vyrukai ir moteris. Stiprybės jiems jų darbe ir kuo greičiau pasveikti gelbėtojui, kuris susižeidė koją. Iš visos širdies ačiū", – rašė Norvegijoje gyvenanti lietuvė.

Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki pasakojo, kad pirmadienį bristi į jūrą nebuvo draudžiama, plevėsavo geltona vėliava. Smiltynėje ilsėjosi emigrantų šeima.

Moteris nepajuto, kada jos neseniai pilnametystės sulaukę sūnūs pakliuvo į duobę ir negalėjo parplaukti į krantą. Gelbėtojai pastebėjo, kad vaikinams reikia padėti, ir suskubo į jūrą.

Jaunuoliai buvo parplukdyti ir dėl visa ko išgabenti į ligoninę, mat spėjo gurkštelėti jūros vandens.

Vaikinai liko sveiki, tiesiog laikomasi privalomų procedūrų – kiekvienas išgelbėtas žmogus vežamas patikrai į gydymo įstaigą, nes į plaučius patekęs vanduo vėliau gali pridaryti bėdos.

Tos pačios dienos vakare žmogus gali mirti tiesiog sėdėdamas ant sofos. Medikai patikrina kiekvieno išgelbėtojo plaučius, kad neištiktų antriniu skendimu vadinamas reiškinys.

Pirmadienį paplūdimių gelbėtojams pavyko išgelbėti 16-metį paauglį, kuris atostogauti į Klaipėdą atvyko iš Airijos.

Kitą dieną vaikinas vėl atėjo prie jūros, kur išvakarėse vos nežuvo. Gelbėtojams jis atsidėkojo tortu.

"Tikrai ne kiekvienas sugrįžta padėkoti arba kaip tai padarė padėką parašiusi moteris. Iš dalies galima žmones suprasti, kai juos iš pliažo išveža greitoji, jiems padėkos nerūpi", – kalbėjo A.Siakki.

Prieš kelias dienas Smiltynėje jis pats patruliavo vandens motociklu ir pamatė į duobę patekusią 85-erių senolę. Jai sunkiai sekėsi išplaukti iš pavojingos vietos. A.Siakki parplukdė pagyvenusią poilsiautoją į krantą.

Šiemet vien Klaipėdos paplūdimių gelbėtojai nuo mirties išgelbėjo 22 žmones, 8 jų – nepilnamečiai, nemaža dalis – ukrainiečiai ir baltarusiai, kurie yra įpratę prie kitokių pavojaus ženklinimų. Jiems vis dar atrodo, kad į jūrą draudžiama bristi, kai plevėsuoja juoda vėliava, nors tokios seniai nebėra.

Lietuvoje jau beveik du dešimtmečius draudimą bristi į jūrą reiškia raudona vėliava, geltona – kad maudytis leidžiama, bet reikia būti atsargiems.

Šią savaitę įmonės "Klaipėdos paplūdimiai" vadovai įteikė padėkas gelbėtojams, pirmą kartą užkirtusiems kelią žmogaus žūčiai.