Programuotojas – ne darbininkas

Programuotoju arba buhalteriu galintis dirbti klaipėdietis atsidūrė Užimtumo tarnyboje. Ši nesugalvojo nieko kito, kaip suteikti rekomendaciją ir nusiųsti žmogų į „Klaipėdos Smeltės“ bendrovę dirbti ne specialistu, o paprastu darbininku.

Žmogus tokiu sprendimu pasipiktino, aiškino, kad pagalbinio darbininko darbas neatitinka jo išsilavinimo. Toks darbas, jo įsitikinimu, yra prievartinis, prieštaraujantis Lietuvos Konstitucijai.

Užimtumo tarnyba tai kvalifikavo kaip atsisakymą dirbti pasiūlytą darbą. Ji priėmė sprendimą panaikinti jo bedarbio statusą. Remtasi tuo, kad, kaip aiškino Užimtumo tarnybos atstovai, klaipėdietis 15 metų nedirbo ir nebeturėjo programuotojo kvalifikacijos.

Dirbti darbininku jis neva galėjęs, nes prieš 16 metų buvo dirbęs juo vienoje Klaipėdos bendrovėje.

Nepakliuvo į uosto teritoriją

Žmogus kreipėsi į teismą ir pareikalavo priteisti ne tik už praleistus mėnesius, bet ir neturtinę žalą, nes, kaip pats tikino, 10 mėnesių buvo žeminamas.

Teisme aiškėjo, kad tarp į „Klaipėdos Smeltę“ siųsto klaipėdiečio ir šios bendrovės darbuotojų įvykęs konfliktas.

Jis aiškino, kad nebuvo registruotas į priėmimą, todėl nesugebėjo patekti į bendrovės teritoriją. Jam neva siūlę ateiti kitą dieną, tačiau tą dieną jis turėjęs vykti į Užimtumo tarnybą.

„Klaipėdos Smeltės“ darbuotojai neva aiškinę, kad pagalbiniu darbininku pas juos atsiųstas žmogus skambinęs telefonu ir atsisakęs darbo. Pats klaipėdietis tai vadino melu ir tikino, kad darbdavys jam nesuteikęs galimybių pakliūti į bendrovės teritoriją.

Užimtumo tarnybos atstovai tikino, kad klaipėdietis nesantis suinteresuotas dirbti, esą jo svarbiausias tikslas buvęs tik gauti pašalpą.

Nebuvo įdarbinimo pokalbio

Apie šią istoriją kiekvienas gali susidaryti savo nuomonę. Pirmosios instancijos teismas stojo ne Užimtumo tarnybos, o žmogaus pusėn.

Paaiškėjo juridinis niuansas, kad, nors ir buvo rekomenduotas dirbti kaip pagalbinis darbininkas, klaipėdietis realiai tokiu netapo. Jis į „Klaipėdos Smeltės“ teritoriją nepateko, su juo nevyko pokalbis, ką jis galėtų dirbti ir ar jis galėtų dirbti pagalbiniu darbininku.

„Klaipėdos Smeltė“ pripažino, jog teiginys, kad žmogus atsisakė siūlomo darbo, neatitinka tikrovės, nes su juo nebuvo suderintas ir paskirtas įdarbinimo pokalbio laikas. Todėl ir pagalbinio darbininko pareigos jam nebuvo pasiūlytos.

Užimtumo tarnyba neteisingai panaikino jam bedarbio statusą. Tačiau teismas nepriteisė žmogui neturtinės žalos, o tik vieno mėnesio negautą pašalpą. Užimtumo tarnyba su tokiu sprendimu nesutiko. Ji rėmėsi tuo, kad neva pats žmogus skambinęs į „Klaipėdos Smeltę“ ir atsisakęs darbo.

Byloje esantis ir tai patvirtinantis įrašas. Todėl „Klaipėdos Smeltė“ jam ir neišrašiusi leidimo įeiti į jos teritoriją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau neskundžiama nutartimi priėmė žmogui palankų sprendimą. Esmė esanti ne tai, skambino ar neskambino žmogus ir ką jis kalbėjo telefonu. Esmė esanti tai, kad su įdarbinti siųstu žmogumi nebuvę pokalbio, jam nebuvęs pateiktas realus įdarbinimo pasiūlymas.