Skuodas vakar nebyliais žvilgsniais lydėjo Saulių Pauliką, žingsniavusį J.Basanavičiaus ir Vytauto gatvėmis. Pakelta galva, blausus žvilgsnis ir jokios kaltės akyse – taip atrodė kraupios avarijos kaltininkas, veriantis Skuodo policijos komisariato duris.

Jau pabuvojo bare?

Spausdamas ranką buvusiems savo kolegoms, S.Paulikas kalbėjo guviai, nerodė jokio sumišimo, netgi mėgino juokauti.

Prasitaręs, kad atvyko tvarkyti reikalų į komisariatą, S.Paulikas pasuko į Probacijos skyrių privalomajai registracijai.

Skuodiškiai tikino, kad pirmą kartą Skuodo gatvėse po septynerių su puse metų pasirodęs S.Paulikas atrodė kur kas nedrąsesnis nei vakar. Kelios dienos laisvėje, ir S.Paulikas komisariato koridoriumi kulniavo lyg savas.

Vyras įpareigotas ne tik naktis leisti namuose, bet jam draudžiama išvykti iš gyvenamosios vietos, negalima vartoti alkoholio ar psichotropinių medžiagų.

Tačiau viename Skuodo bare esą vyras jau pabuvojo, nors vos spėjo įkvėpti laisvės oro. Tiesa, teismas jam to net ir neuždraudė.

„Man jis nepasirodė sugniuždytas ar nedrąsus. Sakyčiau, priešingai“, – pirmą įspūdį apie S.Pauliką nupasakojo Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Skuodo skyriaus vyresnysis inspektorius Laimonas Šakinis.

Tėvų namas – tuščias

Pasak pareigūno, S.Paulikui per 15 dienų yra privalu užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti mokytis.

Patikslinęs naująjį savo adresą, S.Paulikas ateities planais su pareigūnu nesidalijo.

Netoli Skuodo ligoninės, kur anksčiau dirbo S.Pauliko mama, sovietmečiu statytas Paulikų namas stovi tuščias. Kažkas tik retkarčiais užsuka į šią jų gūžtą.

Skuodiškiai pasakojo, kad dviejų aukštų namo šeimininkams nepavyko parduoti. S.Pauliko mama, mirus vyrui, viena jo nebepajėgė prižiūrėti.

Moteris įsigijo butą ir išsikraustė. Esą jame po kalėjimo apsistojo ir S.Paulikas, nes motina kol kas gydoma Palangoje.

"Sutikau jį šį rytą. Pakalbėjome, pasiguodė mamos sveikata. Net nežinau, kaip čia vertinti. Na, taip, jis – buvęs kolega. Tačiau ir to, kas įvyko, neatitaisysi", – apie susitikimą su S.Pauliku pasakojo Skuodo viešosios policijos skyriaus viršininkas Vygintas Liaučys.

Šis vyras prisipažino, kad Aleksandrijos tragedija jam asmeniškai labai įstrigo į širdį.

Po skandalingo įvykio Skuodo komisariate pareigų neteko komisariato vadovas Algimantas Šideikis, kuris iki šiol nenori prisiminti skaudžių įvykių.

"Niekam nebuvo čia saldu. Jis juk buvo pareigūnas tuo metu. Aš išlydėjau S.Pauliką į kalėjimą su žiniasklaida ir sutikti laisvėje tenka kartu su žiniasklaida", – apie mažą miestelį užplūdusį šurmulį kalbėjo V.Liaučys.

Galės vairuoti

Pirma laiko prasivėrus kalėjimo durims, S.Paulikui užtektų parašyti prašymą ir, išklausius kursus bei išlaikius egzaminą, jis galėtų atgauti vairuotojo pažymėjimą.

"Nežinau, ar jis tokį prašymą pateikė. Gal dar anksti? Manyčiau, turėtų baigtis lygtinio paleidimo laikas. Tačiau nesidomėjau", – paklaustas, ar S.Paulikas jau panoro vairuoti automobilį, atsakė V.Liaučys.

Kalbinti Skuodo pareigūnai dviprasmiškai vertino tiek S.Pauliko paleidimo į laisvę istoriją, tiek jo pasirodymą Skuode.

„Teisė vairuoti automobilį buvo atimta nustatytam laikui. Pasibaigus nuobaudos galiojimo terminui, niekas nedraudžia jam iš naujo siekti atgauti pažymėjimą. Kaip pareigūnas, turiu stebėti, kad jis laikytųsi reikalavimų, privalau būti objektyvus. Tačiau kaip žmogus, nekaip jausčiausi, jei žinočiau, kad šis vyras vėl sėda prie vairo“, – asmeninę nuomonę išsakė skuodiškis L.Šakinis.

Bijo sutikti brolio žudiką

Žinia, kad S.Paulikas Skuodo gatvėse vaikštinėja pakelta galva, pribloškė trijų žuvusių vaikų tėvus.

„Mano dukros su ašaromis akyse paklausė: kaip joms išeiti į Skuodo gatves, jei jose gali sutikti S.Pauliką? Nežinojau, ką mergaitėms atsakyti. Jos yra labai sukrėstos“, – braukdama ašaras kalbėjo tragedijoje žuvusio Aurimo mama Rasa Petkienė.

Gimnazijoje besimokančios mergaitės mamai prisipažino, kad brolio žudiko nenori matyti.

„Didžioji dukra nelaimės metu buvo 11 metų, o jaunesnioji – vos septynerių. Jos abi išgyveno tragediją, juk tai broliuko netektis. Žmonės kalba, kad jį jau spėjo pamatyti kavinėje. Jam gyvenimas tęsiasi, o kažkam gyvybė jau nutraukta“, – susijaudinusi kalbėjo mama.

Kapų link – pėdos

Šiek tiek apgydytos širdies žaizdos vakar Aleksandrijoje trūko lyg skausmo pūlinys. Antradienį žaibu miestelį apskriejusi žinia, kad S.Paulikas jau mėgaujasi laisve, pribloškė kone visus, kurie mena prieš pusaštuntų metų įvykusią Aleksandrijos tragediją.

Aleksandrijos pagrindinėje mokykloje dar pernai buvo išlydėta moksleivių laida, kurios nebaigė trys S.Pauliko sukeltoje avarijoje žuvę berniukai.

Šalia mokyklos esančiose miestelio kapinaitėse vakar takelius užklojusiame sniege buvo matyti tik vienas šalia kito esančių berniukų kapų link vedančios pėdos.

Tėvai prisipažino, kad žuvusių Aurimo, Mindaugo ir Simono kapus žmonės lanko ir be artimųjų žinios.

„Per Vėlines kapeliai skendi gėlėse, randame uždegtų žvakelių. Spėju, kad kažkas atvažiuoja, aplanko. Daug žmonių tuomet liko sukrėsti šio įvykio“, – pasakojo žuvusio Simono mama Laimutė Bučkuvienė.

Aleksandriškiai abejoja, ar S.Paulikas išdrįstų aplankyti berniukų kapus, net jei ir niekas jo nepastebėtų.