- Milda Skiriutė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Realybė: nors nekilnojamojo turto rinkai po euro įvedimo buvo prognozuotas sąstingis, uostamiestyje jo pavyko išvengti.
-
Palyginimas: pasak E.Jankaus, manyta, kad situacija nekilnojamojo turto rinkoje po euro įvedimo bus kur kas prastesnė, nei yra dabar.
-
Ateitis: A.Antanavičius nesiryžo prognozuoti, kas laukia nekilnojamojo turto rinkos toliau. Anot jo, tai priklausys nuo makroekonominės ir geopolitinės situacijos.
Po euro įvedimo nekilnojamojo turto rinka uostamiestyje sąstingio, kaip buvo prognozuota, nepatyrė. Specialistų teigimu, sausio ir vasario mėnesiai, kalbant apie būstų, žemės sklypų pardavimą, buvo pakankamai aktyvūs. Nekilnojamuoju turtu Vakarų Lietuvoje vis dažniau domisi ir namo ketinantys sugrįžti emigrantai.
Po euro įvedimo nekilnojamojo turto rinka uostamiestyje sąstingio, kaip buvo prognozuota, nepatyrė. Specialistų teigimu, sausio ir vasario mėnesiai, kalbant apie būstų, žemės sklypų pardavimą, buvo pakankamai aktyvūs. Nekilnojamuoju turtu Vakarų Lietuvoje vis dažniau domisi ir namo ketinantys sugrįžti emigrantai.
Situacija buvo neįprasta
Registrų centro duomenimis, sausį uostamiestyje buvo sudaryti 154 butų ir penki namų pirkimo–pardavimo sandėriai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šie skaičiai yra žymiai mažesni. Tada uostamiestyje buvo parduota 290 butų ir devyni namai.
Vasarį uostamiestyje nekilnojamojo turto rinka tapo aktyvesnė. Butų pirkimo–pardavimo sandėrių sudaryta 195, o namų – 10. Tačiau, palyginti su situacija prieš metus, jų būta mažiau. Praėjusių metų vasarį uostamiestyje buvo parduoti 302 butai ir septyni namai.
Tačiau nekilnojamojo turto agentūros „Gijoneda“ direktorius Edmundas Jankus atkreipė dėmesį, kad būtent pirmaisiais praėjusių metų mėnesiais – sausį, vasarį, kovą, balandį – uostamiestyje buvo fiksuojamas nekilnojamojo turto pardavimo pikas. Vėliau sandėrių skaičius mažėjo.
„Tai buvo labai neįprasta situacija nekilnojamojo turto rinkoje. Paprastai didžiausi pardavimai fiksuojami vasarą. Pernai padėtis buvo netradicinė“, – komentavo vadovas.
Toks nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas praėjusių metų pirmaisiais mėnesiais buvo siejamas su planuojamu euro įvedimu. Žmonės baiminosi naujos valiutos ir investavo į butus, namus, žemės sklypus.
Nedarbo pavyko išvengti
Pasak E.Jankaus, nors buvo prognozuojama, kad po euro įvedimo nekilnojamojo turto rinkoje bus sąstingis, realybė yra kitokia. Aktyvumo joje netrūksta – yra ir parduodančiųjų, ir perkančiųjų būstus.
Palyginti su penkerių metų vidurkiu, sausį parduota 27 butais mažiau. Tačiau vasarį – trimis daugiau.
„Sausis ir vasaris buvo pakankamai aktyvūs mėnesiai. Kovas gal truputį ramesnis, bet rodikliai irgi neblogi. Nekilnojamojo turto rinka išliko aktyvi. Manėme, kad tikrai bus blogiau. Buvome nusiteikę, kad pirmąjį šių metų pusmetį apskritai neturėsime darbo, bet nieko panašaus nėra“, – pasakojo vadovas.
E.Jankaus teigimu, prognozės, kokia situacija susiklostys nekilnojamojo turto rinkoje po euro įvedimo, buvo sudaromos atsižvelgiant į kaimyninių šalių patirtį.
Latvijoje ir Estijoje, pasikeitus valiutai, pirmą pusmetį įsivyravo sąstingis.
„Lietuvoje situacija kitokia. Matyt, žmonės pamatė, kad atsiradus eurui niekas labai nepasikeitė. Nekilnojamojo turto kainos išliko stabilios nepriklausomai nuo valiutos. Gal kai kurie pardavėjai ir suapvalino kainas į didesnę pusę, bet tik tiek“, – komentavo vadovas.
Laukimo laikas baigėsi
Įmonės „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius tvirtino, kad oficiali statistika rodo, jog nuo šių metų sausio visuose šalies didmiesčiuose būsto pirkimo–pardavimo sandėrių yra sumažėję. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, sausį kritimas siekė per 40 proc.
Vasarį situacija pagerėjo. Sandėrių sudaryta daugiau nei sausį, bet mažiau nei pernai tą patį mėnesį.
„Tiek Klaipėdoje, tiek kituose didmiesčiuose tendencijos tokios, kad perkamumas yra mažesnis nei prieš metus. Tačiau tai tikrai nerodo sąstingio. Būstų pirkimas yra 2013 m. lygio. Šiais metais nuotaikos buvo neblogos, bet rinka dar nebuvo taip įsivažiavusi kaip 2014-aisiais“, – aiškino vadovas.
Anot A.Antanavičiaus, panašios tendencijos Klaipėdoje pastebimos ir kalbant apie naujos statybos būstus. Statytojai sausį ir vasarį jų pardavė mažiau nei tais pačiais praėjusių metų mėnesiais. Mažėjimas siekė 30–40 proc. Šie rodikliai taip pat yra 2013-ųjų lygio.
A.Antanavičius atkreipė dėmesį, kad sausis apskritai buvo stabtelėjimo mėnuo. Tai, matyt, lėmė euro įvedimas. Esą nieko keisto, kad bendri pirmųjų metų mėnesių rezultatai yra prastesni, nei buvę prieš metus. Nors vasarį naujos statybos būstų buvo parduota panašiai kaip ir pernai.
„Manytume, kad laukimas, kuris buvo pirmąjį mėnesį, antrąjį baigėsi. Rinka pradeda funkcionuoti normaliomis sąlygomis. Gyventojai pamatė, kad neišleidžia visų pinigų parduotuvėje kita valiuta ir pradėjo investuoti“, – komentavo vadovas.
Kliūtis – geopolitinė situacija
Pasak A.Antanavičiaus, būstų pirkimo–pardavimo sandėrių pagausėjimą praėjusių metų pradžioje nereikėtų sieti tik su planais įvesti eurą.
„Praėjusių metų pradžioje buvo daug teigiamų lūkesčių. Jų suteikė ir pats euras. Viltasi, kad bus sulaukta daugiau investicijų iš užsienio, kas tapo realybe, didės atlyginimai, prognozuota, kad sparčiai augs ekonomika. Dėl šių rodiklių būsto rinka taip pat augo“, – tvirtino analitikas.
Tačiau, A.Antanavičiaus teigimu, viską pakoregavo Rusijos ir Ukrainos konfliktas, situacija Kryme. Susidarius tokiai geopolitinei situacijai, lūkesčiai sumažėjo.
Ekonomistai pradėjo kalbėti apie mažesnius ekonomikos augimo tempus. Rinka stabtelėjo. Dėl tų pačių priežasčių sulėtėjimas išliko ir dabar.
„Geopolitinė situacija vis dar įtempta. Tad nemažai gyventojų pristabdo investicijas į nekilnojamąjį turtą, prisibijo imti paskolas iš bankų. Jei geopolitinė situacija būtų kitokia, sandėrių ir investicijų būtų daugiau“, – pabrėžė vadovas.
Pateikti prognozių nesiryžta
A.Antanavičius pabrėžė, kad prognozuoti tolimesnę situaciją po euro įvedimo Lietuvoje, remiantis Latvijos ir Estijos patirtimi, negalima.
Kiekvienoje šalyje, pasikeitus valiutai, buvo skirtingas ekonominis, geopolitinis kontekstas.
„Kai Latvija įsivedė eurą, buvo teigiamas ekonominis kontekstas. Po to viskas greitai pasikeitė dėl įtemptos geopolitinės situacijos. Estija eurą įsivedė per krizę. Iš pradžių šioje šalyje nebuvo fiksuojamas kainų augimas. Tačiau vėliau kelerius metus jos sparčiai kilo. Buvo daug investicijų iš užsienio, gyventojų, tad ekonomika augo“, – dėstė vadovas.
Dabar, anot A.Antanavičiaus, situacija kita. Ekonomika yra sulėtėjusi visame regione. Tad bandyti prognozuoti, kas laukia Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos, remiantis kitų valstybių pavyzdžiu, negalima.
„Mes išgyvename kitą situaciją“, – pabrėžė pašnekovas.
A.Antanavičius tvirtino, kad įvedus eurą nekilnojamojo turto kainos neišaugo, kaip prognozuota. Jos išliko stabilios – panašios kaip praėjusių metų pabaigoje. Prieš tai nekilnojamasis turtas šiek tiek pigo.
Kaip būstų kainos kis toliau, priklausys nuo tolimesnės makroekonominės ir geopolitinės situacijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...
-
Dėl keistos antenos – spėlionės2
Žmones šią savaitę stebino neįprastas objektas. Jie nepatikliai dairėsi į vieną automobilį, pastatytą Gargžduose prie prekybos centro. Mat iš transporto priemonės stogo netikėtai į orą iškilo stovas su grybo formos įrenginiu...
-
Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros
Vakarų Lietuvą penktadienio rytą pasitiko žiema. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi įvairiuose miestuose užfiksuotais sniego pusnių vaizdais. ...
-
Paskelbtas konkursas sparčiai kylančios Sendvario „Saulės“ mokyklos vadovo pareigoms
Savivaldybė paskelbė konkursą Klaipėdos rajono Sendvario „Saulės“ mokyklos direktoriaus (-ės) pareigoms eiti. Nauja švietimo, kultūros ir sporto įstaiga Trušeliuose duris atvers jau 2025-aisiais, o pretendentų į mokyklos vad...