Vežėjų verslui gresia nuosmukis – į aukštumas šovusios degalų kainos, nuo gegužės triskart brangsiantis kelių mokestis transporto įmones varo į neviltį. Tačiau didžiausią nerimą kelia penktadienį paaiškėsianti ES pozicija dėl sankcijų Baltarusijai. Jos vežėjams gali smogti milijardiniais nuostoliais.

Įmones smaugia mokesčiai

Krovinių gabenimu užsiimančios Klaipėdos įmonės pripažįsta, kad jei jų interesų ir toliau nebus paisoma, vežėjai gali skelbti streiką ir blokuoti kelius.

„Mes, žemaičiai, ramūs ir kantrūs žmonės, tačiau mokesčių našta baigia pasmaugti. Transportininkų interesus turinti ginti asociacija “Linava„ užsiima tik savo naudos ieškojimu. O mes paliekami bankrutuoti“, – tikino transporto paslaugas teikiančios bendrovės vadovas Kazys Motiejauskas.

Vyriausybei drastiškai padidinus kelių mokesčius sunkiasvorėms ir komercinio transporto priemonėms, jie nuo 1,6 tūkst. pakilo iki 3,4 tūkst. litų.

„Metai prasidėjo itin liūdnomis nuotaikomis – degalų kainos šovė į viršų, pabrango keltų mokestis, o dar keliai pabrangs. Norėdamas išsiųsti vieną vilkiką į užsienio kelionę, turiu investuoti 8 tūkst. litų – reikia įpilti lietuviškų degalų, sumokėti už draudimą, kelto bilietą. Šiuo metu mes dirbame tik tam, kad dirbtumėme, jokio pelno neturime“, – aiškino K.Motiejauskas.

Interesų nėra kam ginti?

Anksčiau Žemaitijos krašto transportininkai turėjo savo asociaciją.

„Tačiau dabar jos nebeliko. Mūsų interesus turinti ginti “Linava„ nežinia kuo užsiima. Kas mums beliks? Sustatysime automobilius ant kelio – tegul valdžia galvoja, ką daro. Juk Lietuva – tranzitinė šalis. Šitiek žmonių dirba transporto sektoriuje, kaip reikės algas išmokėti, sunku net pagalvoti“, – teigė K.Motiejauskas.

Transportininkams šiemet pabrango ir draudimo paslaugos.

„Anksčiau civilinės atsakomybės draudimas vilkikui su priekaba kainuodavo apie 5,5 tūkst. litų metams. Šiemet toks draudimas kainuoja jau apie 14 tūkst. Viena draudimo kompanija man pasiūlė 30 tūkst. litų draudimą automobiliui“, – tikino K.Motiejauskas.

Persikelti keltu – brangiau

Dėl pabrangusių degalų pabrango ir keltų mokestis.

„Per metus kelto kaina vis kilo, kol pasiekė 250 eurų už bilietą į vieną pusę. O dar visi kiti mokesčiai – “Sodrai„, taršos ir kiti. Greitai daugybė transporto įmonių bankrutuos“, – mano K.Motiejauskas.

Pasak jo, klaipėdiečiai transportininkai į užsienio šalis gabena ir lietuviškus krovinius.

„Mes vežame klaipėdietiškų kompanijų produkciją – žuvis, baldus ir kitus gaminius“, – teigė K.Motiejauskas.

Be būtinų išlaidų ir mokesčių, vežėjai pakloja nemažus pinigus ir už transporto priemonių techninę apžiūrą.

„Už vieno automobilio su puspriekabe apžiūrą, kurią reikia atlikti kiekvienais metais, sumoku apie 2 tūkst. litų. O dar mokestis už tachometro priežiūrą. Kol neapmokestino oro, dar kvėpuojame, tačiau prognozės kol kas yra liūdnos“, – pastebėjo K.Motiejauskas.

K.Motiejauskas tikino, kad ir Vakarų Europos šalyse tenka mokėti kelių mokestį.

Rinką iškreipė naujokai?

Vienos stambesnių Klaipėdos autotransporto įmonės savininkas Antanas Gricius tikino, kad pajūrio krašto vežėjams, be mokesčių naštos, koją kišą ir viena nauja Vakarų Lietuvoje pasirodžiusi transporto kompanija.

„Dempinguoja kainas naujas vežėjas, taip mėgindamas įsitvirtinti rinkoje“, – tikino A.Gricius.

Pasak jo, konkurentai šiuo metu iš Lietuvos į Belgiją yra pasišovę krovinį nugabenti už 800 eurų (2760 litų).

„Ką galima uždirbti tokiomis kainomis? Kelių mokesčius juk mes mokame ir Europoje. Mokesčius kelia ir lenkai. Mūsų transportas važinėja po visą Europą, o Lietuvos keliai mums mažiausiai įdomūs, tačiau teks mokėti gerokai daugiau“, – pabrėžė A.Gricius.

Įmonės savininko teigimu, Lietuvos vežėjai Europoje brangiausiai moka už dokumentą, kurį turint iš ES gabenamos prekės į trečiąsias šalis. Tai TIR knygelės.

„Jos kaina nuo 200 litų pakilo iki 300. Bandėme kartą streikuoti, tik nėra vienybės. Kiti kolegos kalba, kad kelsis iš Lietuvos, tačiau tai nėra taip paprasta, juk investavome į bazes“, – tikino A.Gricius.

Tačiau didžiausia bėda klaipėdietis įvardijo iškreiptą vežėjų rinką.

„Pernai džiaugėmės, kad rusai susipyko su lenkais ir buvo geri įkainiai. O dabar dirbame be pelno. Mes juk priklausomi ir nuo krovinio – vežame mėsą. Jei dar kokią ligą atras kurioje nors šalyje, tai smogs galutinai vežėjui“, – pridūrė A.Gricius.

Diplomatinis karas

Vežėjų verslui galutinį smūgį gali suduoti įsiplieskęs diplomatinis konfliktas su Baltarusija. Jis gali virsti ekonominėmis sankcijomis.

„Penktadienį ES paskelbs, kokių priemonių imsis. Tikėtina, kad atsako sulauksime ir iš Baltarusijos“, – tikino vežėjų interesams Užsienio reikalų ministerijoje vykusiame pasitarime atstovavęs transporto ekspedicinės kompanijos „Daimanta“ vadovas Dainius Abramavičius.

Vežėjai prognozuoja, kad kaimynė šalis gali imtis paprastų priemonių – pavyzdžiui, išduoti tiek pat leidimų įvažiuoti, kiek jų mūsų šalyje prašo baltarusiai.

„Lietuvos vežėjai iš Baltarusijos gauna apie 120–130 tūkst. leidimų, o baltarusiams išduodama vos 65 tūkst. Jei baltarusiai nuspręs laikytis pariteto, tik kas antras vežėjas galės įvažiuoti į Baltarusiją. Vadinasi, teks į Rusiją važiuoti per Latviją. Tai juk papildomos išlaidos vežėjui bei prognozuojamos spūstys Rusijos pasienyje“, – aiškino D.Abramavičius.

Sankcijos virs nuostoliais

Galimas verslo santykių atšalimas su Baltarusija palies ne tik vežėjus, bet ir ne vieną uosto įmonę.

Vien 2011 m. Klaipėdos uoste buvo perkrauta 11,4 mln. t Baltarusijos krovinių.

„Pajūrio vežėjus ši situacija gali ypač paveikti. Baltarusiškų krovinių Klaipėdos uoste – labai daug. Baltarusijos tranzito trukdžiai vežėjams kirstų ypač skaudžiai, tai gali būti tikras Damoklo kardas šiam verslui. Pramonininkai skaičiuoja, kad tokios sankcijos gali atnešti milijardinius nuostolius“, – teigė vežėjų asociacijos „Linava“ atstovas Gytis Vencevičius.

Prieš keletą metų Lietuvos vežėjai jau turėjo progos išmėginti apsunkintas tranzito sąlygas Baltarusijoje.

„Lietuviai turėjo rinktis aplinkkelius. Juk buvo mokama už krovinių konvojus, kitus krovinius net konfiskuodavo“, – tikino G.Vencevičius.