Valdžia prabilo apie lietaus mokestį

Uostamiesčio valdžia ruošiasi skirti lietaus nuotekų tinklų prižiūrėtoją. Vėl prabilta ir apie vadinamojo lietaus mokesčio įvedimą visiems gyventojams.

Uostamiesčio valdžia ruošiasi skirti lietaus nuotekų tinklų prižiūrėtoją. Vėl prabilta ir apie vadinamojo lietaus mokesčio įvedimą visiems gyventojams.

Išleidžia 90 tūkst. eurų

Paviršinių nuotekų tinklai priklauso savivaldybei. Juos eksploatuoja įmonė "Klaipėdos vanduo", o avarijas ir gedimus šalina samdomas rangovas.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė pasakojo, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą savivaldybių tarybos skiria paviršinių nuotekų tvarkytojus, kurie rūpinasi tinklais.

Tokia praktika jau įgyvendinta kai kuriose kitose šalies savivaldybėse, tarp kurių – Alytus, Kaunas, Šiauliai, Šilutė, Vilnius.

"Su įmone "Klaipėdos vanduo" gražiai bendradarbiaujame daugiau nei 20 metų. Turime rangovą, kuris šalina gedimus. Jei įmonė "Klaipėdos vanduo" taptų prižiūrėtoju, tinklai būtų tvarkomi operatyviau, geriau. Už visus juos būtų atsakinga viena bendrovė", – pasakojo vedėja.

Per metus lietaus nuotekų tinklų priežiūrai savivaldybė išleidžia apie 90 tūkst. eurų. Per devynis šių metų mėnesius buvo remontuota apie 100 avarinių vietų.

Taptų papildomu darbu

Pasak I.Šakalienės, paskyrus lietaus nuotekų tinklų tvarkytoją, lėšų poreikis išaugtų iki 120 tūkst. eurų per metus. Yra numatytas sąrašas, kuriuos tinklus reikia remontuoti.

Rugsėjo pabaigoje miesto savivaldybė iš įmonės "Klaipėdos vanduo" gavo pasiūlymą, kaip patobulinti lietaus nuotekų priežiūrą uostamiestyje.

Bendrovė nurodė, kad galėtų tapti šių tinklų tvarkytoju. Ji pateikė išsamią informaciją apie paviršinių nuotekų infrastruktūrą Klaipėdoje, sąnaudas paviršinių nuotekų infrastruktūros priežiūrai, pajamų šaltinius, teisės aktų, reglamentuojančių paviršinių nuotekų tvarkymą, santrauką.

"Mums tai būtų papildomas darbas. Tačiau, jei taptume lietaus nuotekų tinklų tvarkytoju, būtų paprasčiau. Dabar mes valome tinklus, nustatome gedimus, informuojame apie juos savivaldybę. Tada pastaroji kreipiasi į rangovą, kuris atlieka remonto darbus. Neretai mums vėl tenka važiuoti į tą pačią vietą, kad parodytume, kur yra gedimas", – tvirtino įmonės "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Leonas Makūnas.

Kodėl nemoka gyventojai?

Vadovas atkreipė dėmesį, kad dabar daug darbų nėra atliekama. Neprižiūrimos siurblinės, atviri grioviai, nuotekų valyklos, naftų gaudyklės.

Uostamiesčio tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto, kurio posėdyje buvo pristatytas šis klausimas, nariai domėjosi, kas moka už lietaus nuotekų tvarkymą.

L.Makūnas aiškino, kad tuo rūpinasi juridiniai asmenys. Klaipėdoje šis mokestis taikomas 534 įmonėms.

Tarybos narys Valdemaras Anužis domėjosi, kodėl už lietaus nuotekas moka tik juridiniai asmenys, o gyventojai – ne.

Politiko nuomone, taip yra pažeidžiama Konstitucija. Pasak L.Makūno, ši prievolė įmonėms yra numatyta Aplinkos ministro įsakyme.

"Toks yra Vyriausybės sprendimas, bet jūs turite teisę inicijuoti teisės aktų pakeitimus, o mes – ne. Klaipėda dar susitvarkys su nuotekomis, bet kaip situaciją spręs rajonas, kuriame yra tiek daug gyvenviečių, sunku pasakyti", – svarstė L.Makūnas.

Taip pat domėtasi, ar priėmus tokį sprendimą gali kisti mokestis už nuotekas įmonėms. Dabar vienai jų kub. metras kainuoja 0,12 euro.

"Yra tam tikra skaičiavimo metodika. Išskiriama ir tam tikra veikla, kuriai taikomi didesni koeficientai. Gali būti, kad kaina šiek tiek pakiltų – iki 0,19 euro", – sakė generalinis direktorius.

Labiausiai teršia žmogus

Politikai smalsavo, kaip vyksta lietaus nuotekų tinklų inventorizacija.

Paaiškinta, kad inventorizuota maža jų dalis, tačiau procesas tęsiasi. Problemų kyla, nes norint inventorizuoti reikia lietaus nuotekų tinklus atskirti nuo gatvės.

"Geriausiu atveju per dešimt metų pavyks inventorizuoti tik pusę", – komentavo generalinis direktorius.

Tarybos nariai domėjosi, kas labiausiai teršia lietaus nuotekas. Paaiškinta, kad gatvėse daugiausia problemų sukelia automobiliai. Taip pat prie teršėjų priskiriamos automobilių remonto dirbtuvės, chemijos gamyklos.

"Pagrindinis teršėjas visame pasaulyje yra žmogus", – pabrėžė V.Anužis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aš portretas
Viskas gerai. Tuoj bus pristeigta koks 10 viršininkų etatų ir koks 1 darbininko. Juk turės sukontroliuoti kaip tas darbininkas dirba. Labiausiai viską teršia žmonės, tik ne valdžios atstovai. Oi kiek išplaus pinigėlių ir jokio baudžiamumo, jokios atsakomybės.

JO

JO portretas
TARASKEVICIAU SU SAVO SUTVE ATSIPEIKEKIT###RINKIMAI ARTEJA KAS JUS BERINKS

Вeta

Вeta portretas
Savivaldybėje, kaip ir visoj Lietuvoj dirba tarsi žmonės, bet jų mutavusios smegenys, jie jau robotai. Jie taip užprogramuoti, kad žino tik komandą, REIKIA SUGALVOTI NAUJUS MOKESČIUS.
VISI KOMENTARAI 48

Galerijos

Daugiau straipsnių