Klaipėdietė įsitikinusi, kad permoka už patalpų šildymą. Moters manymu, skaičiuojant šį mokestį reikėtų neįskaičiuoti vonios ir tualeto ploto, nes šias patalpas šildo gyvatukas, už kurį reikia mokėti atskirai.

Sumoka du kartus?

Debreceno gatvėje gyvenanti Jevdokija Sergejeva tvirtino, jog kiekvieną mėnesį moka temperatūros palaikymo – daugumos vadinamą „gyvatuko“ mokestį. Šiame name jis yra pastovus ir siekia 25 litus.

Pasak klaipėdietės, nuo gyvatuko apšyla dvi patalpos – vonia ir tualetas.

„Radiatorių jose nėra“, – pabrėžė moteris.

J.Sergejevos buto plotas – per 45 kv. m. Pagal jį skaičiuojami mokesčiai už patalpų šildymą. Klaipėdietės nuomone, šildymo sezono metu iš bendro ploto turėtų būti išskaičiuotas minėtų patalpų plotas.

„Klaipėdoje šildymo sezonas trunka apie penkis mėnesius. Tuo laikotarpiu vonios ir tualeto šildymas apmokestintas du kartus. Mokame “gyvatuko„ mokestį. Taip pat minėtų patalpų plotas įskaičiuotas į bendrą plotą, pagal kurį skaičiuojamas mokestis už šildymą“, – pabrėžė klaipėdietė.

Pasak moters, namų valdos, kurios perduoda duomenis šilumos tiekėjams, šildymo sezono metu turėtų iš jo išskaičiuoti vonios ir tualeto plotą. Tuomet klaipėdietės buto plotas siektų apie 42 kv. m.

„Akivaizdu, kad per mėnesį už šilumą permokame už 3 kv. m“, – teigė klaipėdietė.

Susidaro didelės sumos

J.Sergejeva apskaičiavo, kad jos namas, kuriame yra 85 butai, permoka už 1 352 kv. m apšildymą šildymo sezono metu. Visas kvartalas, kuriame yra apie 40 panašių namų, – už 53 tūkst. kv. m.

Sausį Klaipėdoje 1 kv. m apšildymas vidutiniškai kainavo 4,57 lito. Išeitų, jog namo gyventojai už šildymą permokėjo 6 055 litus, kvartalas – 242 210 litų.

„Sumos labai didelės. Jos renkamos neteisėtai“, – mano J.Sergejeva.

Klaipėdietės nuomone, išskaičiuoti iš bendro buto ploto tualeto ir vonios plotą galėtų namų valdos, kurios šilumos tiekėjams perduoda informaciją.

„Išsiskaičiuoti minėtų patalpų plotą labai paprasta. Buto plano knygoje viskas aiškiai nurodyta, koks kurios patalpos plotas“, – dėstė J.Sergejeva.

Gyventojai sprendžia patys

Įmonės „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Virginijus Zutkis pabrėžė, kad name yra dvi atskiros sistemos – karšto vandens tiekimo ir patalpų šildymo. Tad išrašant sąskaitas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti.

Visa į daugiabutį patiekta šiluma yra apskaitoma šilumos punkte esančiu apskaitos prietaisu. Kaip ji paskirstoma name ir pateikiama sąskaitose, sprendžia patys gyventojai.

„Namas yra gyventojų nuosavybė, todėl jie gali spręsti, kaip skirstyti šilumą ir skaičiuoti mokestį už ją. Žmonės gali net siūlyti savo paskirstymo metodą. Tačiau visa name sunaudota šiluma turi būti apmokėta. Visi metodai užtikrina, kad nebūtų dvigubo šilumos apmokestinimo“, – komentavo V.Zutkis. Tą pabrėžia ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Gyventojai sprendimą dėl šilumos paskirstymo metodo turėtų priimti balsų dauguma.

Gali siūlyti savo metodą

Temperatūros palaikymo mokestį gyventojai moka, kad atsukę čiaupą iš karto sulauktų karšto vandens. Tai ne šildymo, o karšto vandens sistemos dalis. Skirtinguose namuose yra skirtingas temperatūros palaikymo mokestis. Jis priklauso nuo namo karšto vandens tiekimo sistemos tipo.

„Žmonės klaidingai temperatūros palaikymo mokestį vadina “gyvatuko„. Šis pavadinimas netikslus ir neatitinka realybės. Naujos statybos namuose vadinamųjų gyvatukų nėra. Tačiau karšto vandens cirkuliacijos sistema, užtikrinanti, kad karštas vanduo iš karto tekėtų iš čiaupo, yra daugumoje Klaipėdos daugiabučių“, – teigė V.Zutkis.

Įmonės „City Service“, kuriai priklauso šešios uostamiesčio namų valdos, atstovas Vilius Mackonis tvirtino, kad šilumos tiekėjai yra ta įstaiga, kuri išmano mokesčių už šilumą apskaičiavimo metodikas ir jų taikymo galimybes. Žmonėms jie gali pasakyti, kokios jos yra ir kokie variantai yra įmanomi.

„Jei gyventojų siūlomas variantas įmanomas, jie gali kreiptis į namo administratorių, kuris organizuos balsavimą dėl šilumos apskaitos būdų pakeitimo“, – aiškino V.Mackonis.