Uostamiesčio valdžia svarsto, kad reikėtų didinti rinkliavą už žemės kasimo darbus, griežtinti jų organizavimo tvarką ir kontrolę, nes jie atliekami netvarkingai. Tačiau verslininkai mano, kad mokesčiai ir taip yra dideli.

Turėtų derinti darbus

Idėją, kad reikia didinti rinkliavą už žemės kasimo darbus viešose vietose, iškėlė miesto mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

„Tai, ką matau viešose miesto erdvėse, nedžiugina – tai ir vietų, kur atliekami kasimo darbai, atitvėrimas, ženklinimas, laikas, kiek jie trunka. Iškastas griovys paliekamas kelioms savaitėms ar net mėnesiams. Akivaizdu, kad darbus atliekančioms įmonėms piniginės neskauda“, – dėstė vicemeras.

A.Šulco teigimu, kasinėjimai viešose miesto vietose turi būti vykdomi tik tada, kai yra būtini.

„Atvėrus žemę, reikia tvarkyti ne vieną vamzdį, o visus. Nesinori, kad asfaltas būtų ardomas kelis kartus per metus, nes skirtingoms tarnyboms reikia pakeisti vis kitus tinklus“, – pasakojo vicemeras.

A.Šulco nuomone, suderinti darbus tikrai įmanoma, nes leidimus jiems išduoda savivaldybė.

Taip pat, anot vicemero, reikia kontroliuoti, kad iškastos duobės nebūtų laikomos ilgiau nei reikia. Tai piktina žmones ir sukuria nevalyvo miesto įvaizdį.

Į saugumą žiūri atmestinai

Vicemerui užkliuvo ir teritorijų, kuriose atliekami kasimo darbai, ženklinimas. Jis atkreipė dėmesį, kad paprastai tiekėjai samdo įmones, kurios vykdytų darbus.

„Jos pakabina kokį skudurą, pameta ženklą ir taip pažymi kasimo vietą. Saugumas užtikrinamas tikrai atmestinai. Manau, kad šaligatvių, gatvių vietos, kuriose atliekami kasimo darbai, tamsiu paros metu turi būti pažymėtos šviečiančiais ar šviesą atspindinčiais ženklais“, – tvirtino mero pavaduotojas.

A.Šulcas pabrėžė, kad šioje srityje Klaipėdoje situacija yra lyg prieš 50 metų kaime: „Visiškai nėra kultūros. Taisyklėse juk visko nesurašysi. Yra ir mentaliteto dalykai“.

Vicemeras pabrėžė, kad būtina peržiūrėti ir koreguoti kasimo darbų taisykles. Reikia numatyti ir didesnes rinkliavas darbus atliekančioms įmonėms.

„Kažin ar jų dydžiai yra adekvatūs, jei žemė iškasta išbūna mėnesį ar pusę metų. Akivaizdu, kad piniginės neskauda. Tačiau miestiečiai piktinasi. Griežtinti reikia ir kontrolę. Ne veltui išplėtėme Viešosios tvarkos skyrių ir, matyt, dar jį stiprinsime“, – komentavo vicemeras.

Rinkliava – pakankama

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius aiškino, kad rinkliavos už kasimo darbus viešose erdvėse dydis priklauso nuo vietos, kur vyks darbai.

Kuo aukštesnė gatvės kategorija, brangesnė danga, tuo rinkliava didesnė. Pavyzdžiui, Liepų gatvės perkasimas su eismo apribojimu, norint pakloti inžinerinius tinklus, dienai kainuoja 480 litų.

„Suma tikrai nemaža. Tai sako ir įmonės, kurios atlieka darbus. Prašydamos leidimo eismo apribojimui ar kasimo darbams, jos tiksliai susiskaičiuoja, kiek truks procesas. Kiti – net valandomis, bet mes taip nediferencijuojame. Tokiais atvejais leidimas yra išduodamas dienai“, – pasakojo vedėjas.

Pasak G.Pociaus, įmonės pačios suinteresuotos ne tik kuo greičiau baigti darbus, bet ir sutvarkyti dangą, nes būtent iki jos grąžinimo į pradinę būklę ir skaičiuojama rinkliava.

Eismo apribojimo schemą, ženklus, vedėjo teigimu, įmonės dažniausiai derina su policija. Jei gatvė uždaroma ilgesniam laikui, esant apylankoms, ir su savivaldybe.

„Aišku, tobulinti šiuos dalykus galima, bet dėl to bus papildomų išlaidų. Norėtųsi ir daugiau tvarkos, tačiau galima suprasti ir statybininkus. Jiems tokių darbų organizavimas yra nelengvas išbandymas. Juo labiau kad tinklus tiesia viena įmonė, o dangas tvarko kita. Nesuderinus terminų ir atsiranda netvarka. Be to, įtakos netvarkai turi ir orai. Žiemą juk žolė nesudygs“, – komentavo vedėjas.