Už ir prieš: Klaipėdoje mokyklų – per daug?

Šią savaitę miesto tarybai turėtų būti pateikta svarstyti nauja Klaipėdos savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų redakcija.

Šią savaitę miesto tarybai turėtų būti pateikta svarstyti nauja Klaipėdos savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų redakcija. Joje numatyta A.Rubliovo pagrindinę mokyklą prijungti prie „Santarvės“ pagrindinės mokyklos ir jaunimo klasę nukreipti į Naujakiemio suaugusiųjų gimnaziją. I.Simonaitytės mokykloje norima pradėti formuoti tik jaunimo klases rusų ir lietuvių mokomosiomis kalbomis. Įstaiga taptų kompaktiška jaunimo mokykla.

Pokyčiai laukia ir Salio Šemerio bei Naujakiemio suaugusiųjų gimnazijų – jas ketinama sujungti. Reformų šalininkai teigia, jog mokyklų tinklo pertvarka būtina norint efektyviai organizuoti ugdymo procesą. Pertvarkos priešininkai įsitikinę, kad ji yra skubota ir neapgalvota. Ar reikia nuo rugsėjo 1-osios mažinti Klaipėdos mokyklų skaičių?


Simonas Gentvilas, Klaipėdos mero patarėjas, Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininkas:

– Mokinių ir labiausiai motyvuotų specialistų atžvilgiu delsimas yra nusikalstamas, todėl tikrai tikslinga, jog problemiškiausios uostamiesčio ugdymo įstaigos būtų pertvarkytos nuo rugsėjo 1-osios. Mūsų moksleiviai nusipelnė geriausio išsilavinimo šalyje ir Europoje, kurį suteiktų geriausi šalies pedagogai geriausiai aprūpintose mokyklose.

Klaipėdos visuomenė demografiškai sensta: jei 2001 m. moksleivių buvo 31 tūkst., šiandien jų tėra 17 tūkst. Per vos daugiau nei dešimtmetį mokinių sumažėjo net 40 proc., o mokytojų – tik 10 proc. Kai kuriose mokyklose vienam darbuotojo etatui šiandien tenka vos 2,5 moksleivio, o daugelyje mokyklų vadovavimo ir socialinės pagalbos išlaidos pasiekia 40 (ir daugiau) procentų viso įstaigos darbo užmokesčio. Kuo mažesnė mokykla, tuo daugiau pinigų keliauja ne tiesiogiai su mokiniu dirbančiam mokytojui, o administravimui. Dabar mokinių stokojančioms ir neišsilaikančioms įstaigoms trūkstami resursai perskirstomi dalį lėšų atimant iš sėkmingiausių ir populiariausių mokyklų. Pakeitę prioritetus galėtume Klaipėdos mokiniams pasiūlyti pagal naujausius pasaulinius standartus įrengtas klases, visapusišką neįgaliųjų integraciją ir net po dviratį kiekvienam. O ir tėveliams būtų galima drąsiai atsakyti: „Pasilikite mokyklų remontui skirtus pinigus – mes jų turime pakankamai. Tačiau nepykite ir supraskite, kai apsispręsime dėl reikalingų reformų“.

Padarę paprastas, bet blaivias išvadas, turime peržiūrėti mokyklų tinklo efektyvumą, skatinti perspektyviausias mokyklas ir pedagogus. Todėl ir reikia uždaryti ištuštėjusias mokyklas, sujungti mažesnių įstaigų administracijas. Sutaupyti resursai padėtų į miestą privilioti geriausius šalies pedagogus.

Prieš
Lilija Petraitienė, Klaipėdos miesto tarybos narė, Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė:

– Ši miesto tarybos kadencija dirbs iki 2015 metų balandžio, o tada, tikėtina, pasikeis Klaipėdos valdančioji dauguma. Todėl būtų labai logiška jai ir palikti galimybę apsispręsti dėl Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos. Juo labiau kad dabartinis planas kaip tik ir galioja iki 2015 metų, tad nėra jokios skubos jį keisti. Be to, neseniai patvirtinome šių metų Klaipėdos biudžetą. Jame visoms bendrojo lavinimo įstaigoms numatytas finansavimas iki metų pabaigos, todėl nėra jokio tikslo ir prasmės kai kurias mokyklas draskyti nuo rugsėjo 1-osios.

Visiškai neseniai švietimo įstaigose jau įgyvendinta viena reforma – buhalterijų centralizacija. Bendrauju su daugelio įstaigų atstovais, tad galiu drąsiai konstatuoti, kad dabar mokyklose yra stresinė situacija. Buhalteriai teoriškai atleisti, tačiau praktiškai vis tiek dar dirba, nes reformai nebuvo tinkamai pasirengta, jos įgyvendinimas nevyksta sklandžiai. Nieko nėra baisiau, kaip gyventi reformų laikotarpiu. Todėl tikrai reikėtų leisti įstaigoms šiek tiek atsikvėpti, o ne vėl nuo rugsėjo 1-osios kai kurias jų draskyti. Kai vyksta tokie procesai, ir kitose įstaigose natūraliai kyla klausimas: kada ateis mūsų eilė? Mane piktina kalbos apie ekonomiškumą. Esą sujungus kai kurias mokyklas, kelias panaikinus, bus sutaupyta pinigų. Nemanau, nes reikės mokytojams išmokėti išeitines kompensacijas, išlaikyti tuščius pastatus.

Ir dar vienas argumentas, kodėl nereikia skubėti keisti Klaipėdos bendrojo ugdymo tinklo pertvarkos plano, – demografiniai procesai. Pasižiūrėkime, kas darosi darželiuose – į juos netelpa vaikai, kurie po keleto metų pradės lankyti mokyklas. Vadinasi, gali nutikti taip, kad jei dabar sumažinsime mokyklų, galiausiai jose ims trūkti vietų, klasės bus perpildytos. Manau, jog valdžia turėtų padėti mokykloms, kad jos dirbtų efektyviau, o ne jas uždaryti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

juokas

juokas portretas
tuščios mokyklos tai visokių socdemų darbo vietų saugojimas ir tiek. Jei nėra mokinių tai mokykla ne mokykla.

JMB

JMB portretas
Idėjos apie modernias klases tikrai yra paremtos realiais vizijų ir švietimo gairių dokumentais. Čia jaunojo Gentvilo kozeris. Tvarios visuomenės kūrimas ir kitos idėjos taip pat. Tačiau žvelkime realiai. Tyrimai, kuriais paremti dokumentai nėra realiai validūs ir patikimi. Jie atlikti geriausiose mokyklose, į kurias patenka motyvuočiausi ir gabiausi mokiniai. Tuo tarpu mokyklų kaitą siekia pritaikyti kokybiškai ir vertybiškai kitai populiacijos daliai. Pasaulio istorija pateikia daugybę tokio elgesio sukeltų bėdų. Šioje situacijoje tai "tik" neadekvatus savivaldybės lėšų ir resursų perskirstymas, paremtas tik subjektyvia tyrimų bei švietimą reglamentuojančių dokumentų interpretacija. Tačiau čia juk miesto valdantieji. Jie jie ekspertai ir visažiniai dėl to, kad visažiniai. Daugiau pagrindimo Jųjų logikai nereikia.

klausimas

klausimas portretas
o Simonas Gentvilas nėra suinteresuotas asmuo dėl mokyklų pastatų perskirstymo?
VISI KOMENTARAI 28

Galerijos

Daugiau straipsnių