Laiptinės durys – visad atviros

Klaipėdietė Rasa (vardas pakeistas – A.D.) gyvena Sportininkų g. 28.

Namas neseniai renovuotas. Tačiau džiaugsmą temdo kaimynai, kurių nelaimė jau liečia ir visus aplinkinius žmones, nes dabar jie visi priversti gyventi tarsi nevalomame viešajame tualete.

"Pirmoje laiptinėje yra ligotų sutuoktinių pora. Abu – neįgalūs. Vyras, kiek žinau, onkologinis ligonis, jo psichika nebestabili. Jis tuštinasi lovoje, kambaryje, į tualetą ne visada sugeba nueiti. Kitame kambaryje guli jo žmona po insulto, ji suparalyžiuota. Pati irgi nesusitvarko. Ją esą prižiūri niekur nedirbantis, taurelės nevengiantis brolis. Tačiau nuo jų sklindančios smarvės mes dūstame. Laiptinės durys atidarytos dieną naktį", – skundėsi moteris.

Anot Rasos, tvaikas iš kaimynų buto skverbiasi ne tik pro lauko duris į laiptinę, bet ir pro ventiliacijos angas, net per sienas į kitus butus.

"Maža to, pas mus iš jų būsto atkeliavo parazitai. Apie tarakonus jau nekalbu. Atsirado blakių, tiesiog nebegalime gyventi. Kentėjome, kol pradėjo pulti blakės. Mes patys dabar jaučiamės kaip valkatos benamiai. Verkti norisi", – skundėsi Rasa.

Šauksmas – be atsako

Rasa pradėjo ieškoti, kas galėtų padėti nelaimėliams kaimynams.

Išsprendus jų bėdas, būtų galima sunaikinti ir parazitus, išvalyti patalpas, dingtų klaikus tvaikas, visiems gyventojams taptų lengviau.

"Pradėjau kryžiaus kelius. Pati esu medikė, todėl žinau, kad ligotų žmonių palikti likimo valiai ir taip jų kankinti negalima. Kreipiausi į socialinę tarnybą. Labai ilgai laukiau, kol socialiniai darbuotojai pasirodys. Mano žiniomis, tie kaimynai atsisakė bet kokių jų paslaugų, jie pareiškė, kad jiems viskas gerai. Socialinės paramos centro atstovai man paskambino ir apgailestavo, kad niekuo daugiau negali padėti, nes patys žmonės to nenori. Man pasiūlė skambinti į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių", – sakė Rasa.

Moteris kreipėsi į Viešosios tvarkos skyrių. Ten, išdėsčiusi problemą, išgirdo keistą klausimą, ko ji nori, ar kaimynus iškraustyti?

"Pabrėžiau, kad nenoriu jų iškraustyti, o tik pati gyventi be blakių ir be smarvės. Man pasakė, kad jie niekuo padėti negali, nes čia yra privatus būstas, aš turiu kreiptis į daugiabučio administratorių. Nuvažiavau pas administratorių, ten man pasakė, kad jie nieko negali padaryti, bet gali ateiti pastovėti prie durų, o kaimynai turi teisę jų neįsileisti, ir viskas tuo pasibaigs. Galiausiai man patarė kreiptis į teismą, kuris veikiausiai tęsis kokius ketverius metus. Ką mums daryti? Kam rašyti kokį raštą, kas į tai reaguos, kur eini, nes visur atsitrenkiu tarsi į sieną" – apgailestavo Rasa.

Kaimynų teigimu, nelaimėliai turi sūnų ir dukrą, kuri gyvena netoliese, o jos brolis – Vokietijoje.

Jie esą ne kartą norėjo ir mėgino tėvams padėti, tačiau šie kategoriškai atsisakė.

Varžo įstatymų pinklės

Klaipėdos socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė patvirtino, kad, jei žmonės yra sveiko proto ir jei jie atsisako socialinių paslaugų, prievartos taikyti niekas negali.

"Socialinių paslaugų įstatyme yra nuostata: "Žmogui pageidaujant". Bandysime juos įtikinti, bet jei jie pagalbos nepageidaus, mes – bejėgiai. Net į butą neįeisime, jei jie nenorės", – tvirtino D.Stankaitienė.

Esą laužtis į privačią valdą be prokuroro sankcijos negalima, net žinant, kad ten žmonių gyvybei gresia pavojus.

"Mano praktikoje buvo atvejis, kai kreipėmės ir prašėmės tokios prokuroro sankcijos, tačiau jos negavome. Tada nepakako mūsų įrodymų, kad žmogaus gyvybei gresia pavojus, o įeiti į butą negalėjome. Noriu pabrėžti, kad socialiniai darbuotojai durų nelaužo, jie prievarta įeiti į svetimus namus neturi teisės. Net neabejoju, kad tiems žmonėms reikia pagalbos, bet mes vieni nieko padaryti negalime", – teigė D.Stankaitienė.