GMO gina lobistai?

GMO valdymo priežiūros komiteto narys Andrejus Gaidamavičius pripažino, kad oranžinių petunijų vajus jį domina mažiau, nei GMO žemės ūkyje.

"Ten yra didesnių problemų, pavyzdžiui, augalų atsparumas glifosatui, pasaulyje geriausiai parduodamai piktžolių naikinimo priemonei ir bene plačiausiai naudojamam herbicidui Europoje. Faktiškai visas derlius, kuris atvežamas iš užsienio ir naudojamas pašarams, smarkiai užterštas glifosatais, kuris per mėsą atkeliauja iki žmogaus ir sukelia įvairius vėžinius susirgimus", – dėstė A.Gaidamavičius.

Pasak A.Gaidamavičiaus, kol kas pavyko uždrausti tik auginti genetiškai modifikuotus pašarus Lietuvoje, tačiau nedraudžia įvežti.

Bet vis tiek yra įvežama labai daug šiais herbicidais paveiktų GMO pašarų – soja, kukurūzai, rapsas, kuriais šeriami gyvuliai.

Ir šitie nuodai per mitybos grandinę pasiekia žmones.

A.Gaidamavičius teigė, kad net ir žinodami GMO pavojus žmonių sveikatai, juos smarkiai proteguoja galinga lobistų armija.

Esą vien EK registruota 10 tūkst. lobistų, kurie labai aktyviai dirba ir visuomenininkams, atstovaujantiems visuomenės interesus, ne visuomet pavyksta atlaikyti jų spaudimą.

Komentaras

Paulius Murauskas

"Transparency International" Lietuvos skyriaus projektų koordinatorius

Bendrai lobizmas kiekvienoje demokratinėje visuomenėje turėtų būti laikomas gėriu, nes tai yra įtakos darymas politikų sprendimo priėmimui. Kitas dalykas, jei įtaką gali daryti tik privilegijuotos grupės ir už tai nėra atsiskaitoma, tai gali tapti netinkamo poveikio priemone. Taip atsiranda gana keisti sprendimai, ar tai būtų alkoholio pramonės reguliavimas, ar genetiškai modifikuotos gėlytės. Pati principinė nuostata, kai mes nežinome, kas atlieka poveikį, ir tos grupės neturi atsiskaityti, o politikai irgi neinformuoja, kas paveikė jų nuomonę ir kodėl jie balsavo vienaip ar kitaip, todėl mes ir atsiduriame tokiose keistose situacijose. Lietuvoje lobistinės veiklos įstatymas, galiojęs iki liepos, iš esmės neveikė. Yra saujelė lobistų, kurie savanoriškumo pagrindais registravosi lobistais ir teikė kasmetes ataskaitas, tačiau, kiek jos išsamios, dar yra klausimas. Vis dėlto verslo asociacijos, didieji žaidėjai, jų įtakos darymo ar jų siūlymų mes šiuo metu nežinome. Mes nežinome, kas formuoja Lietuvos įstatymo rengėjų poziciją vienu ar kitu klausimu. Seimas pritarė naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymui, tačiau nepanašu, kad jis kažką pakeis.

Absurdiškų ES draudimų mozaika

Europos Sąjungos (ES) iniciatyva buvo siekiama keisti populiarių JAV gaminamų sūrio rūšių pavadinimus.

Restoranus mėginta priversti patiekti alyvuogių aliejų tik specialiuose vienkartiniuose buteliukuose.

ES siekė, kad vienam vandens nuleidimui pisuare turėtų užtekti 1, unitaze – 3 litrų, o pats bakelis turėtų būti ne didesnės kaip penkių litrų talpos.

ES biurokratai įsitikinę, kad orkaitės pirštinės turėtų būti testuojamos ir sertifikuojamos, be to, turėtų ištverti 200 laipsnių karštį, kad tik šeimininkaujant virtuvėje niekas nenusidegintų rankų.

ES uždraudė dulkių siurblius, galingesnius nei 1,6 tūkst. vatų. O nuo 2017 metų iš lentynų turėjo dingti ir 900 vatų galingumo siurbliai.

EK draudė parduoti kreivas, gumbuotas daržoves. Dvišakės morkos, kreivi agurkai, gumbuoti ridikai, lukštus pametę svogūnai, išlinkę vaisiai ar daržovės vėl pasirodė ES prekybos centrų lentynose tik 2009 m.

Lietuvoje vasaros laiko direktyva buvo priimta dėl vienintelio tikslo – kad vasaros laikas visoje ES būtų įvedamas ir atšaukiamas vienu metu.