Ieškos didelių „žaidėjų“

Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako, per 10 metų į uosto infrastruktūrą buvo investuota 541 mln. eurų. Per artimiausius ketverius metus numatoma investuoti 301 mln. eurų.

Žiniasklaidoje jau nuskambėjo klausimų, ar mažėjant uosto krovai (taip atsitiko 2022 m.) tikslinga dėti į uostą nemažai pinigų.

Pasaulinė uostų vystymo teorija aiškina, kad tuomet, kai yra kritimas, būtina daugiau investuoti sukuriant galimybes pritraukti naujus krovinius.

„Vystydami naujas teritorijas pietiniame uoste siekiame sudaryti galimybes pritraukti naujus didelius „žaidėjus“. Dabartinės uosto teritorijos išnuomotos, turi savo naudotojus, todėl pradėti kurti naujas veiklas yra sudėtinga“, – sakė A. Latakas.

Laikomasi nuostatos, kad dabar vykstantis Rusijos karas Ukrainoje jei ne šiais, tai kitais metais pasibaigs Ukrainos pergale, todėl regione vyks pokyčių. Bet koks ekonominis pakilimas pirmiausia yra siejamas su intensyvesne jūrų uostų veikla.

Jau dabar žinoma, kad buvusioje jūrų perkėloje Smeltės pusiasalyje bus kuriamas vėjo jėgainių priežiūros terminalas. Gali būti, kad terminalas bus svarbus ne tik Lietuvos vėjo jėgainių parko statyboms Baltijos jūroje, bet ir kaimyninių šalių vėjo jėgainių parkams. Kalba vyksta ir apie Lenkiją, kuri per artimiausius penkerius metus planuoja pradėti iš karto bent kelių didžiulių vėjo jėgainių parkų statybą.

Anot A. Latako, norint nepavėluoti į Baltijos jūroje kuriamą vėjo jėgainių kuriamą infrastruktūros rinką, Klaipėdos uoste reikėtų spartinti vėjo jėgainių terminalo statybą.

Didelį „žaidėją“ Klaipėdos uostas norėtų privilioti ir į planuojamą įrengti pietinį uostą prie Kiaulės Nugaros. Čia gali atsirasti ir naujas konteinerių terminalas, ir kitokia patraukli krovos veikla.

Lietuvos valstybė ir privatus kapitalas prieškariu į Klaipėdos uostą investavo 46 mln. litų, o mūsų laikais investicijos jau siekia milijardus eurų.

Uostui vystyti – šimtai milijonų

Palyginti nemažos 301 mln. eurų lėšos per artimiausius metus numatomos skirti dėl didelių infrastruktūros projektų. Per tą laiką Klaipėdos uostas planuoja užbaigti bangolaužių rekonstrukciją, laivybos kanalą išgilinti iki 15,5 m ir pasirengti galutiniam gilinimui iki 17 m. Uosto bendro naudojimo projektams iki 2026 m. numatoma per 113 mln. eurų.

Strateginiame veiklos plane, kurį šių metų sausio viduryje patvirtino naujai „iškeptos“ AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Stebėtojų taryba, numatyta ir naujo kruizinių laivų terminalo statyba, ir užteršto grunto sandėliavimo aikštelė, ir pietinės uosto dalies statybos parengiamieji darbai ir jų pradžia.

Pats pietinis uostas turėtų būti užbaigtas iki 2028-ųjų. Šiuo metu vyksta pietinio uosto poveikio aplinkai vertinimas. Jis atsakys į klausimą, kuri iš dabar parengtų trijų šio uosto statybos alternatyvų bus pasirinkta.

Klaipėdos uoste kasmet planuojama įrengti ir nuo 1 iki 1,2 km ilgio naujų krantinių. Jų rekonstrukcijai iki 2026 m. numatyta 92 mln. eurų.

Net 32 mln. eurų Klaipėdos uoste iki 2026 m. planuojama skirti su aplinkosauga susijusiems projektams. Dalį pinigų tikimasi gauti ir pagal ES projektus. Uosto direkcija planuoja įsigyti ne tik alternatyviu kuru, elektra ar hibridiniais varikliais varomus atliekų surinkimo laivus ir locmaninį katerį, bet ir elektrifikuoti laivų krantines, iš pradžių bent keleivinių laivų.

Klaipėdos uosto planuose yra ir laivų aprūpinimo vandeniliu sistemų diegimas.

Iki 2024 m. Uosto direkcijai yra iškeltas tikslas įrengti viešai matomus uosto taršos, taip pat pavojingų krovinių sandėliavimo elektroninius žemėlapius. Naudodamiesi 5G ryšiu uosto stebėtojai matytų realią situaciją uoste pagal tos pačios sekundės intervalą.

Investicijos: po nepriklausomybės atkūrimo Klaipėdoje įrengta nemažai naujų terminalų. Vidmanto Matučio nuotr.

Istorinė uosto svarba

Šiemet birželį Klaipėdos uostas žymės jo perdavimo Lietuvai šimtmetį. A. Latako vertinimu, tie 16 metų nuo 1923-iųjų iki 1939-ųjų, kai uostą perėmė nacistinė Vokietija, Lietuvoje gali būti laikomi auksiniais metais.

Lietuvos valstybė ir privatus kapitalas per 16 metų į Klaipėdos uostą investavo 46 mln. litų. Tuo metu tai buvo didžiuliai pinigai. Lietuva, atgavusi Klaipėdos uostą, buvo ant pakilimo bangos, ji uostą vertino kaip šalies ekonomikos variklį.

Dabar bent skaičių išraiška į uostą investuojamos nepalyginamai didesnės sumos. Vien Uosto direkcijos investicijos nuo jos įkūrimo pradžios jau siekia per 1 mlrd. eurų. Pridėjus uosto naudotojų investicijas, jos gali siekti iki 3 mlrd. eurų.

Istorija kol kas neįvertino, ką Klaipėdos uostui reiškia laikotarpis po nepriklausomybės atkūrimo. Per 30 metų Klaipėdos uostas itin smarkiai pasikeitė. Jame atsirado ir naujos krantinės, ir gerokai didesni gyliai, iškilo bendrovės su visiškai naujais krovos terminalais.

Didžiulis pasiekimas yra tai, kad Klaipėdos uostas pagal krovą aplenkė 1995 m. gerokai aukščiau stovėjusius Talino ir Ventspilio uostus.

Niekas nenorėtų, kad dėl valdžios klaidų, kurios dažnai nurašomos „nepalankiai susiklosčiusiai geopolitikai“, Klaipėdos uostas pradėtų smukti žemyn.

Klaipėda neturėtų skųstis

V. Latako teigimu, uostas svarbus ir Klaipėdos miestui. Paskaičiuota, kad nuo 2000 m. Susisiekimo ministerijai pavaldžios įmonės, pavyzdžiui, Uosto direkcija, "Lietuvos geležinkeliai", Kelių direkcija ir kitos, į Klaipėdos projektus, susijusius ir su miestu, investavo apie 300 mln. eurų.

Akivaizdžiai matomi ir pastarojo meto projektai. Tai smėliu "pamaitintas" Pirmosios Melnragės paplūdimys, kur, mokslininkų vertinimu, krantas pailgėjo nuo 5 iki 21 m. Kitoje klaipėdiečių mėgstamoje vietoje – Šiauriniame mole Uosto direkcijos lėšomis sutvarkyta pasivaikščiojimų erdvė. Uosto direkcija ir Kelių direkcija prisidėjo prie Šilutės plento ir Baltijos prospekto viaduko statybos. Šių dviejų buvusių valstybės įmonių, o dabar akcinių bendrovių pinigais sutvarkyta ir nemažai kitų Klaipėdos miesto gatvių, privažiavimo kelių, pavyzdžiui, Jakų žiedas.

Dar daug ką reikia tvarkyti, nes iki šiol neįrengtas itin svarbus pietinis uosto išvažiavimas. Sunkusis transportas, kuris juda į uostą, jau yra sugadinęs ir dalies kitų gatvių, išvažiavimo kelių dangą.

A. Latakas pripažino, kad Uosto direkcija vienareikšmiškai investuos ir į pramoginių laivų uostelio statybą už Smeltės pusiasalio. Anot jo, dar turės vykti diskusija su savivaldybe dėl to, kas bus šio uostelio operatorius, kaip jis bus valdomas. Gali būti, kad akcine bendrove tapusi Uosto direkcija, kuri galės vykdyti ir ūkinę veiklą, norės pramoginiame uostelyje turėti ir savo įtaką.