Atgaivino veterinaras

Apie šunų nuodijimą Klaipėdoje kalbėta ir anksčiau. Pernai gruodį po pasivaikščiojimo Sportininkų gatvėje ūmai apsinuodijo šuo.

Gyventojai tąkart svarstė, ar tai – tik sutapimas, kadangi daugiabučio namo kieme jau nebuvo matyti ir laukinių kačių.

Prieš kelias dienas Žvejybos uosto rajono gyventoja perspėjo, kad tie, kurie palei uostą vedžioja šunis, būtų itin atsargūs prie Nemuno g. 133 namo.

Po jos įrašu socialiniame tinkle pasipylė komentarai, kuriuose nurodytos ir kitos galimos šunų nuodijimo vietos.

„Ne tik palei uostą. Aplink Vydūno mokyklą, Sulupės gatvė, Minijos gatvė taip pat nuodija. Savąjį atgaivinome. Teko vežti pas veterinarus penktadienį“, – rašė viena moteris.

„Vargu, ar prie to namo. Ten nelabai bėra kam. Bet poniutė, kuri nesugeba išsišluoti laiptinės, gali mėtyti nuodus visur“, – spėjo kita.

Tokius atvejus tiria policija.

Bauda – iki 3,2 tūkst. eurų

Nuodijimas – žiaurus elgesys su gyvūnu, tad taip pasielgęs asmuo baudžiamas pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pirmąją dalį.

Joje nurodyta, kad tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienų metų.

Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16-oji dalis skelbia, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, jo kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo 900 iki 3,2 tūkst. eurų.

Linas Lapinskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Niekur nesikreipė

Minėto Klaipėdos kvartalo gyventojai dar nesikreipė dėl galimų nuodytojų į uostamiesčio savivaldybę ar policiją.

„Viešosios tvarkos skyriuje tokių pranešimų nėra gauta“, – patikino Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Jis taip pat priminė, kad Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašas numato, kad draudžiama gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti ar kitaip pateikti nuodų arba jais apdoroto maisto, pašaro (lesalo) ar skysčių.

„Gyvūnų nuodijimą, jei dėl to gyvūnas žūsta arba yra suluošinamas, galima traktuoti kaip žiaurų elgesį su gyvūnu. Tokius atvejus tiria policija, todėl reikėtų informuoti būtent policiją“, – pažymėjo pašnekovas.

Tačiau kol kas jokių pranešimų pareigūnai negavo.

Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų duomenimis, šiemet nuo kovo 1 iki 20 d. pranešimų apie galimus šunų ir kačių nuodijimo atvejus Žvejybos uosto rajone nėra gauta.