Trys Karaliai – šventinio laikotarpio pabaiga

Nors Trijų Karalių šventė – ženklas, kad šventinis laikotarpis baigėsi, tikintiesiems tai dar viena graži tradicija išreikšti savo tikėjimą.

Kadangi Trijų Karalių šventė simbolizuoja šventinio laikotarpio pabaigą, dauguma žmonių susimąsto, kada reikėtų nupuošti kalėdines eglutes.

Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas Mindaugas Šlaustas pasakojo, kad ši šventė – liturginio kalėdinio laikotarpio pabaiga, o nustatytų taisyklių, kada reikėtų nupuošti egles, nėra.

„Dažniausiai eglutes žmonės nupuošia po Trijų Karalių šventės. Griežtos taisyklės, kada tai reikėtų padaryti, nėra, bet pagal liturginį kalendorių Kalėdų laikas baigiasi sausio 6 dieną ir prasideda liturginis įprastas metų laikas“, – pasakojo klebonas.

Pasak M. Šlausto, po Trijų Karalių šventės nupuošti eglutes suskuba dauguma žmonių, bet bažnyčios pasipuošusios išlieka dar ir vasarį.

„Kadangi bažnyčios pasipuošia tik prieš pat šventes, jos bus papuoštos dar iki vasario 2 dienos – Kristaus paaukojimo šventykloje šventės“, – kalbėjo M. Šlaustas.

Nors žmonės ir įpratę šią šventę vadinti Trijų Karalių vardu, kunigas pasakojo, kad iš tikrųjų tai – Kristaus apsireiškimo šventė, per kurią reikėtų apsilankyti bažnyčioje ir į namus parsinešti pašventintos kreidos.

„Šią dieną reikėtų nueiti į bažnyčią, išklausyti Dievo žodžio, pabūti bendruomenėje ir pagal tradiciją parsinešti į namus šventintos kreidos, ja ant lauko durų užrašyti trijų išminčių vardų pirmąsias raides ir naujųjų metų datą“, – pasakojo klebonas.

Pasak M. Šlausto, tai ženklas, kad šiuose namuose gyvena krikščionys.

„Tai ne tik graži tradicija ir simboliškas užrašas, taip pažymimi namai, kuriuose žmonės gali padėti vieni kitiems. Toks užrašas gali paskatinti pasimetusį žmogų ateiti pasiguosti, paprašyti maldos užtarimo ar patarimo“, – kalbėjo M. Šlaustas.

Tačiau dvasininkas taip pat pastebi, kad auganti karta keičiasi ir kitaip supranta tikėjimo reikšmę, vis rečiau laikosi Trijų Karalių šventės tradicijos, nes mano, kad tikėjimas – privatus dalykas.

„Jauni žmonės jau nebepraktikuoja tikėjimo taip, kaip tai darė anksčiau mūsų senoliai ar tėvai, todėl tikėjimo reikšmę supranta kitaip, mano, kad tikėjimas turi likti konfidencialus“, – sakė M. Šlaustas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nušvitimas

nušvitimas portretas
bet šviesos pradžia....ir ji tik ryškės ir stiprės švelniai sušildydama, bet nenudegindama.

jooo..

jooo.. portretas
Prasideda pats nykiausias ir bjauriausias metų laikas

Rimantas V.

Rimantas V. portretas
Įdomu. Antai Odisėjas iš panašių laikų irgi per kažkokius pavadinimų vertimus vadinamas karaliumi, nors turėjo tik ožkų, kiaulių ir trobą su plūktine asla, kurią pabarstydavo smėliu. Bet kitus karalius bernus, kurie kabinėjosi prie jo žmonos Penelopės, jis išpjovė, su jais išdykavusias tarnaites pakorė ant vienos virvės, o va žmonai į kailį lyg nedavė. O seno Juozapo žmoą Miriam Mariją visai ir tarpusavyje taikiai aplankė net trys jos aplinkiniai gerbėjai - karaliai ūkininkai, nors nė vienas nežinojo, kuris jų jos sūnaus tėvas.. Bet koks tai Žemaitijos davatkų reikalas?
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių