Gyventojai spėlioja

Dažną rytą Rumpiškės kvartale būna ramu. Apie 10 val. daugelis čia gyvenančių žmonių jau būna išėję į darbą, o mamos su vaikais ir senoliai dar tik ruošiasi pasivaikščioti.

Vieną praėjusios savaitės rytą trys jau spėję apšilti nuo alkoholio vyrai sėdinėjo ant naujų suolų netoli Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos "Carito" teritoriją juosiančios tvoros.

Vos užkalbinti pasišovė aiškinti, ką žinantys apie tuščius paviljonus.

Vienas tikino, kad čia bus daržovių kioskai, kitas – kad pigių rūbų parduotuvė arba nebenaudojamų daiktų surinktuvė.

"Aš viską žinau, nes pats kalbėjau su darbininkais, kurie čia juos pastatė. Čia bus paspirtukų ir dviračių nuomos punktai", – žinovo tonu aiškino žilagalvis vyras.

Patogumas: vieno namo Vitės kvartale gyventojai jau nesutalpina savo dviračių į tam skirtą saugyklą. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Pasirodo, vietos gyventojas paklausė netinkamo žmogaus, jo žinios buvo netikslios.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vyriausioji patarėja Inga Kubilienė patikino, kad trys juodi statiniai su vitrininiais langais vienoje atliks dviračių saugyklos funkciją.

Čia savo dviračius galės laikyti aplinkinių, dar N.Chruščiovo laikais pastatytų, pastaruoju metu renovuojamų namų gyventojai.

Dauguma šių namų gyventojų neturi rūsių, o jų butai yra itin maži, balkonai – taip pat labai netalpūs. Saugyklos, pasak projekto autorių, turėtų pasitarnauti dviračių turintiems Rumpiškės kvartalo gyventojams.

Pro vitrininius langus galima pamatyti, kad paviljonuose įrengti radiatoriai, tad tikėtina, kad šaltą žiemą pastato vidus neapledės.

Atvažiuos patikrinti iš ES

Pasirodo, projektas, pagal kurį įrengtos šios dviračių saugyklos, yra remiamas ES lėšomis.

Todėl vėliau, kai kvartalo atnaujinimas bus baigtas, kažkas iš finansinių Europos Sąjungos rėmėjų, skyrusių projektui įgyvendinti pinigų, tikrins, ar paviljonai naudojami ir kaip tai sekasi daryti.

Nameliuose vis dar nėra stovų, prie kurių būtų statomi dviračiai, dar nėra kiekvienam naudotojui prieinamos rakto skenavimo sistemos.

Sprendimas: senuose namuose be rūsių žmonėms nėra kur laikyti dviračių. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Saugyklos turėtų būti atvertos gyventojų dviračiams ir kitoms bemotorėms transporto priemonėms kitais, 2022 m.

Šias tris dviračių saugyklas įrengti, prižiūrėti ir administruoti ketinama pavesti viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" darbuotojams.

Mano, kad užraktus sulaužys

Žiūrėdami į šiuos namelius gyventojai kraipo galvas.

Dešimtmečius gyvenę sovietinės infrastruktūros aplinkoje ir matydami, kaip niokojamas visiems (sykiu ir niekam) priklausantis turtas, jie kol kas sunkiai tiki, kad vietoj dviračių apšildomuose, jaukiuose nameliuose neapsigyvens benamiai.

Gyventojai mano, kad užraktai bus tuojau pat sulaužyti, o svetimi dviračiai taps lengvai prieinami vagims.

Klaipėdos aktualijos rodo, kad originalius suolus prie buvusio "Vaidilos" kino teatro labai greitai okupavo ne mamos su vaikučiais, jauni žmonės ar pagyvenę klaipėdiečiai, o girtuokliai. Jie ne tik įsirengė ten sau guolius, bet ir apdergė aikštę.

Pareigūnai dar vasarą tikino, kad pavargo juos iš ten vaikyti.

Vis dėlto Klaipėdos miesto policijos komisariato vadovas Albinas Misevičius įsitikinęs, kad apsaugoti šiuos namelius įmanoma.

"Jeigu bus įdiegtos vaizdo stebėjimo kameros, o patys objektai būtų gerai apšviesti, nemanau, kad kokie nors piktavaliai imtų brautis į tuos namelius. Mano kieme dviračiai nuolat laikomi prirakinti prie skalbinių džiovyklos stovo, ir niekas jų neima. Jei nameliuose bus tinkamai įdiegta apsauga, viskas bus gerai. Kaip tik puiku, dviračiai nestovės prie laiptinių, nebus rišami prie medžių, nekėpsos balkonuose. Manau, policijai neturėtų dėl to kilti papildomų problemų", – vylėsi komisariato vadovas.

Mokiniai naujovę priėmė

"Klaipėdos keleivinio transporto" vadovas Andrius Samuilovas neatmetė, kad įstaiga dalyvaus įrengiant ir administruojant šias dviračių saugyklas, nes jie jau tai daro kituose panašiuose objektuose prie ligoninių miestelio ir Sportininkų gatvėje.

Pats dviratį laikau vos ne miegamajame, nes neturiu kur kitur jo padėti.

Kol kas anksčiau pastatytos saugyklos netapo benamių gūžtomis, bet jos tam ir nebūtų patogios, nes tai yra tiesiog metalinės dėžės su durimis įstumti dviratį ar paspirtuką.

Tikimasi, kad tinkama priežiūra neleis benamiams brautis ir į namelius Rumpiškės kvartale.

"Einame normalumo, europietiškumo linkme. Abejonių dėl dviračių saugyklų tikslingumo neturiu. Pats dviratį laikau vos ne miegamajame, nes neturiu, kur kitur jo padėti. Todėl man priimtini tokie sprendimai, kai dviratis gali saugiai stovėti kieme. Daugiausia skeptiškumo yra tik dėl šių trijų namelių. Panašu, kad pasirinktas lengviausias būdas pastatyti bet kokį statinį ir pasakyti, kad tai – dviračių saugykla. Didžiausias iššūkis bus iš tokio namelio padaryti vietą, kur būtų saugu ir patogu laikyti dviratį. Jei mums bus pavesta vykdyti priežiūrą, tai ir darysime: valysime, žiūrėsime, kad veiktų spyna, kad funkcionuotų akumuliatoriai, kurie palaikytų spynos veikimą elektrai dingus", – atviravo A.Samuilovas.

Andrius Samuilovas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pernai rugsėjį Klaipėdoje prie trijų mokyklų buvo atidarytos dviračių saugyklos. Pasak A.Samuilovo, tie objektai kur kas labiau primena tokias saugyklas nei paviljonai Rumpiškės kvartale.

Paaiškėjo, kad mokiniai dažniau jose palieka paspirtukus, o ne dviračius.

Kol kas šios saugyklos nesulaužytos ir vis dar naudojamos pagal paskirtį.

Pastebėta, kad prie ligoninės saugyklos dažniau naudojamos šiltuoju metų laiku.

Sportininkų gatvėje jomis gyventojai mielai naudojasi visus metus, o pastaruoju metu čia net susidaro eilė, todėl kartais vienam dviračiui skirtoje vietoje sutalpinami du.

Teks įveikti iššūkį

"Vasaros pradžioje matėme tuos namelius Rumpiškės kvartale ir išsakėme pastabą, kad jie nėra tinkamiausi dviračių saugyklai. Jei tikrai paves juos administruoti, bandysime išspausti maksimumą, kad jie taptų tuo, kuo vadinami, – vieta dviračiams laikyti. Kol kas ten trūksta ne tik stovų. Reikės spręsti klausimą dėl įėjimo, nes dabar ten – tik paprastos durys, rakinamos elementaria spyna. Mes siūlysime daryti elektroninę spyną", – kalbėjo A.Samuilovas.

Dar viena pastaba, kurią išsakė A.Samuilovas, – nameliuose nėra įrengta jokia ventiliacija.

Aklinas statinys su panoraminiais langais nuo saulės prikais, o šaltu metu – įšals. Reikia ką nors daryti, kad nesikauptų drėgmė ir vidus būtų tinkamai ventiliuojamas.

Dviračių saugyklų saugumą turėtų užtikrinti vaizdo stebėjimo kameros, bet per jas nebus fiziškai stebima. Taip pat, kaip yra nestebimas vaizdas per autobusuose įrengtas kameras.

"Klaipėdos keleivinis transportas" nei turi pajėgų stebėti visų kamerų transliuojamus vaizdus, nei turi teisę tai daryti, nes tai gali kirstis su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu.

Tik, kai įvyksta koks nors incidentas, įrašą galima peržiūrėti ir pamatyti, kas atsitiko.

"Tai būtų saugumas po fakto, galėsime peržiūrėti įrašą ir pamatyti, kas buvo blogai. Kita saugumo priemonė – įdėti elektroninę spyną, kad nebūtų galimybės pasidaryti rakto dublikato ir duoti jį kitiems asmenims", – apie namelių saugumą kalbėjo A.Samuilovas.

Elektroninė spyna leistų apriboti prieigą prie saugyklos. Jeigu spyna bus susieta su naudotojų telefono numeriais, bus aišku, kas tuo metu, kai įvyko vagystė ar kita piktadarybė, jungėsi. Taip nepavyktų įsibrauti į vidų be žinios apie prieigos turėtoją.

Ar sumanymas daugiabučių namų kvartale įrengti prekybos kioskus primenančias dviračių saugyklas buvo teisingas, paaiškės jau kitąmet.

Netrukus kitapus Sausio 15-osios gatvės taip pat prasidės namų renovacijos ir kiemų atnaujinimo procesas.

Esama žinių, kad ir ten atsiras įrenginiai dviračiams laikyti. Tikėtina, kad iki to laiko paaiškės, kurios saugyklos patogesnės.