Kaltinimus palaikė pokštu

Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios raštinės darbuotojas patikino, kad ir jam skambino kažkas iš vietos gyventojų, tačiau jis nepatikėjęs, kad teritoriją tvarkantis žmogus būtų galėjęs nuskriausti gyvą padarą.

"Jis ne toks žmogus. Niekada nepatikėčiau, kad galėtų blogą žodį pasakyti, o jau padaryti ką nors negera – juo labiau", – teigė bažnyčios tarnautojas.

Bažnyčios teritorijoje nupjautą žolę vakar po pietų grėbęs Antanas Petrikas, išgirdęs apie jam metamus kaltinimus nunuodijus kelis šunis, plačiai nusišypsojo. Vyras pasakojo, kad pirmą kartą jam apie tai pirmadienį papasakojo bažnyčios zakristijonas.

"Pirmiausia pagalvojau, kad tai kažkoks pokštas, bet juk melų diena būna balandžio pirmąją. Aš nesiveliu į jokius konfliktus, nesu nė vienam šuns šeimininkui žodžio pasakęs. Tiesiog manau, kad nėra prasmės. Juo labiau nepirkau ir nebarsčiau jokių nuodų. To dar betrūko, tokią nuodėmę prisiimti, o ir pinigų neleisčiau tokiems dalykams", – aiškino A.Petrikas.

Neturėtų laiko dirbti

61 metų vyras antrus metus tvarko didelę teritoriją aplink bažnyčią ir tikino, kad šunis žmonės atveda net iki Dievo namų laiptų.

Tačiau jis niekada nė vienam jų nepriekaištavo ir nesiruošia to daryti, nes nuo Laukininkų gatvės pusės teritorija nėra aptverta, žmonės pramynė takus, čia ne tik patys vaikštinėja, bet ir kelis kartus per dieną vedžioja augintinius.

Tokių šunų mylėtojų yra tiek daug, tad nebūtų laiko darbuotis, jei kiemsargis pradėtų aiškinti, kaip negerai šie elgiasi palikdami krūvas išmatų.

Varpų gatvės pusėje už aukštos tvoros žolę šienaujantis vyras tikino nerandantis kur koją pastatyti, tiek ekskrementų ten būna.

Bardavo kitas šlavėjas

"Ką ten šunys, va pažiūrėkite, kiek butelių čia mėtosi, po nakties už garažų krūva kažkokių rūbų atsirado. Jei dėl kiekvieno tokio dalyko barčiausi, kas būtų? Mano reikalas palaikyti tvarką, o ne šunis ar girtuoklius gainioti. Kartą kunigas kalbėjo, kaip negražu, kad žmonės po šventorių su šunimis vaikštinėja, bet man nebuvo duota nurodymo juos vaikyti", – patikino bažnyčios kiemsargis.

Jis prisiminė, kaip ne kartą pats buvo užpultas keturkojų, kai šeimininkai bažnyčios pievoje juos paleidžia nuo pavadžio.

Svarstydamas, kaip galėjo kilti kalbos, esą bažnyčios kiemsargis grasino susidorojimu šunims ir galėjęs juos apnuodyti, A.Petrikas prisiminė, kad iki jo kiemsargiu dirbęs gerokai vyresnis žmogus buvęs tikrai piktas ant šunininkų ir dažnai juos auklėdavęs.

Tiesa, dabar šiam vyrui jau daugiau nei 80 metų ir jis tik maždaug kartą per mėnesį ateinąs į kiemsargio dirbtuves.