Trečiadienį į pasitarimą dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atstatymo rinkosi darbo grupė: miesto valdžios, bendruomenės atstovai. Atvyko ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigas Reinholdas Moras, archeologė Raimonda Nabažaitė bei kiti suinteresuoti asmenys.

Dienraštis primena, kad praėjusią savaitę parlamentarai nutarė pripažinti šį projektą svarbiu valstybei ir pasiūlė Vyriausybei įvertinti galimybę prisidėti prie sklandesnio jo įgyvendinimo.

Tai viltingai nuteikė uostamiesčio tikinčiuosius.

Apie sumanymą atstatyti nugriautą evangelikų liuteronų bažnyčią kalbama jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau jis vis strigo dėl politinės valios stokos.

Galbūt šįsyk į projektą bus pažiūrėta rimtai?

Pasak Klaipėdos vicemero Arvydo Cesiulio, darbo grupės susitikime apkalbėti keli svarbūs dalykai.

"Apsitarėme dėl pirmų darbų, kurie susiję su archeologinių tyrimų pradžia, pagalvojome, kad reikia sukurti veiksmingą komunikacinę strategiją dėl būsimų investicijų ir projekto paramos. Taip pat svarstėme, kaip turėtų bendradarbiauti miestas, bažnyčia ir galbūt net Klaipėdos universitetas. Šiaip ar taip, tai – istorinis, kultūriškai svarbus pastatas, kuris įdomus ir moksline prasme, o universitetas aktyviai dalyvauja miesto reikalų tvarkyme", – dėstė A.Cesiulis.

Pirminiais skaičiavimais, bendra projekto vertė gali siekti 16,8 mln. eurų.

Vicemeras atkreipė dėmesį, kad didžiąją dalį išlaidų finansuotų ne Klaipėdos savivaldybė, bet įvairūs rėmėjai, Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondas, Vokietijos ambasada Lietuvoje, Europos Sąjungos struktūriniai fondai ir kiti.

Tačiau tam esą turi būti užtikrinamas absoliutus skaidrumas ir patikimumas.

"Reikia sukurti tokį pinigų pritraukimo ir panaudojimo modelį, kuris atitiktų pačius skaidriausius standartus. Tiesiog, kad nekiltų tam tikrų neaiškumų", – kalbėjo pašnekovas.

Klaipėdos savivaldybė šių metų biudžete yra numačiusi 20 tūkst. eurų archeologiniams kasinėjimams.

Tiek pat skyrė liuteronų bendruomenė, tačiau šios sumos negana net archeologiniai daliai, kuri atsieis apie 150 tūkst. eurų. Todėl esą būtina ieškoti partnerių.

Jei viskas vyks sklandžiai, kasinėjimo darbai prasidės šį birželį.

Kitas darbo grupės susitikimas planuojamas vasarį.

Teigiama, kad atkurta Šv. Jono bažnyčia ne tik grąžintų Klaipėdos senamiestį, taptų reikšmingu šalies kultūros paveldo objektu, turizmo traukos centru bet ir gerų Lietuvos ir Vokietijos tarpvalstybinių santykių simboliu.

Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenė dabar neturi maldos namų, pamaldos vyksta tam nepritaikytose patalpose – buvusiame klebonijos pastate.

Atstatyti originalaus dydžio ir formos Šv. Jono bažnyčią su 75 metrų aukščio bokštu (tokią, kokia ji buvo po 1856–1858 metų) Turgaus aikštėje planuojama iki 2027-ųjų pabaigos.