Horizonte atsiverianti jūros platybė, bangas skrodžiantys laivai ir rudeniškais debesimis aplipęs dangus. Toks pro mansardos langus atsiveriantis peizažas retą paliktų abejingą. Ką jau kalbėti dvi meniškas sielas, du kūrėjus, kurie sugyvena šiuose namuose.

Vietoje muzikos – bangų mūša

Kartu su sutuoktiniu, skulptoriumi Arūnu Sakalausku maždaug prieš septynerius Melnragėje įsikūrusi aktorė Virginija Kochanskytė neneigė, kad buvusį būstą Klaipėdos centre, Vytauto gatvėje, iškeitė į galimybę gyventi kone ant Baltijos kranto.

"Užlipome į mansardą, pamatėme jūrą ir viskas, "išsilydėme", – juokėsi pašnekovė.

Svetingai šeimos būsto duris atvėrusi Virginija prisipažino, kad čia mielai praleistų daugiau laiko, tačiau aktyvi profesinė veikla diktuoja anaiptol ne sėslų gyvenimą.

Tad net būdama viena namuose vietoje muzikinių ar kitokių foninių garsų aktorė mieliau renkasi monumentalią tylą, kuri leidžia susikaupti ir visa galva pasinerti į darbus. Juo labiau kad pravėrus langą galima klausytis gamtos kuriamos muzikos – jūros bangų ošimo, šaižaus žuvėdrų klyksmo.

"Turiu daugybę projektų, reikia rašyti scenarijus, daug laiko praleidžiu prie kompiuterio. O tokiam darbui reikalinga vienatvės zona", – šyptelėjo aktorė.

Ir aktorė, ir kontruktorė

Savo namų menininkai interjero dizaineriams, ko gero, nė nesugalvotų patikėti. "Kažkada pati norėjau studijuoti architektūrą, patiko dailė. Gal manyje yra kokia gyslelė?" – tarsi juokais svarstė V.Kochanskytė, tačiau iš tiesų vienas biografijos faktas nustebintų ne vieną.

Pasirodo, aktorė yra diplomuota technikė konstruktorė.

"Baigusi 8 klases studijavau pramoninę civilinę statybą ir pusantrų metų dar dirbau pagal šią specialybę, braižiau, projektavau, o mano diplominis darbas buvo vidurinės mokyklos projektas", – šypsojosi Virginija.

Už tai, kaip galiausiai pasisuko jos gyvenimas, aktorė turėtų būti dėkinga savo dėstytojui.

"Turėjome nuostabų kurso vadovą, kuris mus visus stebėjo tuos ketverius metus. Kai baigiau mokslus, pasikvietęs mane į laboratoriją, ji paklausė: vaikeli, ar tau tikrai patinka šokti?

Atsakiau, kad patinka. Žinai, tai eik ir šok, o namus tikrai bus kam statyti ir be tavęs", – juokėsi moteris.

Išaugo iš bohemos amžiaus

Anot pašnekovės, savo namus sutuoktiniai kūrė kartu. Skulptoriaus "meilę" akmeniui liudija ir interjero detalės – granito apdaila panaudota ne tik židiniui, virtuvės stalviršiams, bet ir palangėms, laiptams, grindims.

Anot Virginijos, sutuoktinio nuopelnas – ir virtuvės baldų, taip pat šią zoną nuo svetainės skiriančio baro projektas.

Bene daugiausiai laiko pora praleidžia pirmajame namo aukšte, ypač atėjus rudeniui. "Atšalus ilgai kūrename židinį – štai pernai šildymą įsijungėme tik lapkričio viduryje, užpraėjusiais metais – gruodį", – pasakojo būsto šeimininkė.

Aktorės pastebėjimu, nemažai žmonių baiminasi didelių vitrininių langų, tačiau, pasak jos, būtent jie menininkų namuose atsisukus pietų saulei yra puikiausias šviesos ir šilumos šaltinis.
Tuo tarpu vasarą sutuoktiniai dažnai vakaroja pirmojo aukšto terasoje, iš kurios galima išeiti į jaukų kiemelį.

Galbūt menininkų namuose nereti smagūs, triukšmingi pasisėdėjimai su kolegomis, bendražygiais? "Mes jau išaugome iš bohemos amžiaus", – kvatojo pašnekovė.

Aistra senoviškiems daiktams

Nenuostabu, kad poros namuose surinkta turtinga biblioteka, gausu paveikslų, kitų meno kūrinių. Tapytojų Algimanto Jusionio, Edvardo Malinausko, Juozo Vosyliaus, grafiko Algio Kliševičiaus bei kitų kūrėjų darbai čia atkeliavo kaip jų autorių dovanos namų šeimininkams ar buvo įsigyti.

Aktorei nė nereikia prisipažinti, jog turi aistrą antikvariniams daiktams. Svetainėje akys krypsta į originalią komodą – apatinę senovinės indaujos dalį, elegantišką sekreterą. Jaukiais žiemos vakarais jis virsta Virginijos darbo stalu, nors aktorė ir turi atskirą darbo kambarį.

Miegamajame lovos kojūgalyje puikuojasi įspūdinga meksikietiška skrynia, kurią šeimininkė pritaikė nuotraukoms laikyti. Kiti senoviški baldai – krėslai, komodos, kėdės – puošia kone kiekvieną šių namų erdvę.

"Man labai patinka užeiti į antikvarinių baldų ir daiktų parduotuves. Anksčiau neatsilaikydavau ir vis kažką nusipirkdavau, dabar tik apžiūrinėju, grožiuosi, nes ilgainiui supranti, kad visko nesupirksi", – šypsojosi pašnekovė.

Virginija neneigė, jog namų šeimininkams mieliausias klasikinis stilius.

"Norisi paveikslų, menų, gėlių, senoviškų formų ir daiktų. Modernumas man labiau asocijuojasi su viešomis, dalykinėmis erdvėmis, kur tu ateini sutvarkyti kažkokių reikalų", – patyriais dalijosi pašnekovė.

Tvarkai reikia įkvėpimo

Savo profesijai atsidavusi moteris tikino, jog nors laiko visada per maža, su buitimi ji "nesipyksta".

"Čia reikia vergės Izauros, – nusijuokė aktorė, pripažindama, kad dviejų aukštų su mansarda name tikrai yra ką veikti. – Tvarkausi, kai yra įkvėpimas, nė nepastebiu, kaip viską padarau. Prie tvarkos ir švaros pripratino mama, tačiau nuo pedantizmo išgydė bendrabučiai."

Erdvūs šeimos namai, pasak Virginijos, daugiau svečių sulaukia vasaromis. Ir nors buvo planuota, kad juose bus daugiau gyvybės, gausiau žmonių, per pastaruosius metus brangių ir artimų sutuoktiniams žmonių neaplenkė nei mirtys, nei ligos.

"Kaip sakoma, jei nori pralinksminti Dievą, papasakok jam apie savo planus", – nelinksmai kalbėjo pašnekovė.

Anot Virginijos, žodis "namai" jai pirmiausia asocijuojasi su ramybe, jaukumu, harmoninga, draugiška atmosfera. O daiktai tėra priemonė jai sukurti.

"Svarbiausia – žmogus, kuris tavęs namuose laukia, kuris į juos grįžta, su kuriuo gyveni ir kuri tuos namus. Daiktai nei šildo, nei paguodžia. Jei su savo žmogumi iškeliautum į kitą vietą, net ir nieko nepasiėmęs kažką vis tiek susikurtum", – svarstė pašnekovė.

Žinoma, Virginija neneigė, jog jei tektų palikti šį būstą, keistoji senoviška indauja, sekreteras, keletas kėdžių, paveikslai bei kai kurie niekučiai – visa tai būtų daiktai, kuriuos ji norėtų pasiimti į naujuosius namus.