Storajai liepai gali būti apie 300 m., tai – valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas.

Medis yra vieno kamieno, auga šalia Minijos g., netoli sankirtos su Bijūnų gatve.

Liepos aukštis – 15 m, lapuotumas – 60–90 proc.

Oficialiai skelbiama, kad liepos kamieno apimtis turėtų siekti 5,8 m.

2021-ųjų vasarą atsivėrusios kamieno kiaurymės kėlė įtarimų, kad medis nestabilus.

Tuomet Storąją liepą apžiūrėjusios Klaipėdos universiteto Botanikos sodo specialistės nuramino, kad liepos būklė stabili, nors tikino, kad nežinia, kaip liepa atrodys po dar vienos žiemos.

Šiuo metu matyti, kad liepos kamieno dalis ir toliau tręšta ir byra, tačiau, anot specialistų, baimintis kol kas nėra ko.

Kol didžioji kamieno dalis bus sveika, tol medis gyvuos.

„Medis gyvena ir maitinasi net ir tada, kai jo kamieno vidurys būna išpuvęs, tačiau jei jo šonai yra sveiki, tai dar ne bėda. Kaip suprantu, viena liepos kamieno pusė gerokai apirusi, bet didesnė jo dalis kaip ir sveika. Tad kol didžioji kamieno dalis bus sveika, tol medis gyvuos. Kai pastebėsime, kad nors viena lajos dalis nyksta, bus jau negeras ženklas. Tiesiog reikėtų stebėti lapus. O sunerimti teks, kai pradės džiūti didžiosios šakos. Kol kas storoji liepa dar žalia, vadinasi, gyvybinga“, – paaiškino Botanikos sodo vadovė Asta Klimienė.

Prieš porą metų jos kamieno puvinys išsivalė, apdžiūvo, bet šiaip liepa žaliavo, jos būklė nebuvo prasta.

Prieš kelerius metus aplinkos apsaugos specialistai, susivieniję į Arboristų sąjungą, pasistengė, kad Storoji liepa būtų aptverta medine tvorele, o sunkiosios šakos paremtos metaliniais įtvirtinimais.

Tada Lietuvos arboristų sąjungos atstovai pastebėjo, kad liepos augavietė labai išsekinta, žmonės, grėbdami lapus, švariai tvarkydami aplinką, pažeidė natūralius dirvožemio atkuriamuosius procesus.

Todėl šio įspūdingo lapuočio augavietė buvo aptverta, taip šį medį saugant nuo miesto ir žmonių įtakos.

Buvo teigiama, kad liepos gaivinimo procesas gali trukti net 10 metų.