- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Už partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paniekinimą nuteistas Viačeslavas Titovas siekia Seimo nario mandato. Klaipėdietis į didžiąją politiką mėgina įšokti su nauja kompanija – skandalingojo Vytauto Šustausko įkurta partija. Vos tik pasirodęs uostamiesčio gatvėse su rinkėjų parašų lapais V. Titovas iš karto įsivėlė į skandalą.
Filmuosi, gausi skėčiu
Incidentas nutiko Vingio gatvės pasaže, kur V. Titovas stoviniavo ragindamas praeivius pasirašyti už jo kandidatūrą.
Pagal nustatytą tvarką kandidatuojant į Seimą vienmandatėje rinkimų apygardoje reikia surinkti tūkstantį rinkėjų parašų.
"Važiuodamas autobusu pamačiau pro langą V. Titovą. Ten kažkoks triukšmas buvo. Iš karto išlipau iš autobuso. Man tapo įdomu, ką veikia šis politikas gatvėje", – apie netikėto susitikimo pradžią pasakojo klaipėdietis Laurynas Domarkas.
Vyras tikino, jog V. Titovo parašų rinkimo akcija iš karto tarp aplinkinių sukėlė erzelį.
"Vieni jį palaikė, pasirašė, bet kiti piktinosi šiuo politiku. Man buvo įdomu, išsitraukiau telefoną ir ėmiau visa tai filmuoti. Kažkokia rusakalbė moteris uždraudė man tai daryti. Pagrasino trenksianti skėčiu. Pasakiau, kad pamėgintų laimę. Aš buvau viešoje vietoje, filmavau viešą asmenį, kuriuo, kaip politiku, piktinosi praeiviai. Nesuprantu, kodėl negalėčiau to daryti? Čia – laisva Lietuva", – aiškino klaipėdietis.
Situaciją stojo stebėti ir daugiau praeivių, susidarė būrelis.
"Nesistumdė niekas, aš jo nepaliečiau. O V. Titovas buvo mane paėmęs už rankos. Supratau, kad mėgino atimti telefoną. Aš išsisukau. Telefono neatidaviau. Bet žymė ant rankos liko, apdraskytas riešas. V. Titovas pareiškė, jog aš filmuoju privačius duomenis. Netiesa. Nieko nematyti, kas ten tuose lapuose rašoma. Aš filmavau V. Titovą", – paaiškino klaipėdietis.
Sukėlė tikrą erzelį
L. Domarkas tvirtino, jog jokiu smurtu ar įžeidinėjimu net nedvelkė.
Vis dėlto klaipėdietis pripažino supratęs, jog jo atsiradimas pasažo centre V. Titovui galėjo nepatikti.
Aš buvau viešoje vietoje, filmavau viešą asmenį, kuriuo, kaip politiku, piktinosi praeiviai. Čia – laisva Lietuva.
Vyras pasakojo, esą vienas V. Titovo gerbėjas L. Domarkui pažėrė rusiškų keiksmažodžių.
"Ei tu, su kauke, ko čia "bl...t" mane filmuoji. Eik tu "na..."."Pi...ste", – įtaigiai pašnekėjo vyriškis.
Ginčas persikėlė į turgų
Erzelis labiausiai sudomino vyresnio amžiaus žmones.
Vienas garbaus amžiaus klaipėdietis pasisakė apie partizanų vado atminimo paniekinimą, priminė V. Titovui teistumą.
Kitas pensininkas nusistebėjo, jog politikas taip ir neišmoko kalbėti lietuviškai be klaidų.
O štai V. Titovo šalininkas aiškino, jog tėvas buvo ištremtas į Sibirą ir ten esą jam buvo geriau.
Laurynas Domarkas / Vytauto Liaudanskio nuotr.
L. Domarkas tikino, jog tuo metu, kai V. Titovo užtarėjai ir priešininkai ginčijosi tarpusavyje, pats politikas stovėjo tylėdamas, sukryžiavęs rankas.
Ginčas dėl politikos reikalų tuojau persikėlė tarp turgelio prekybininkų. Klaipėdiečio padarytame įraše buvo girdėti ne juokais susiginčijusių moterų balsai.
Pasigedo kaukės
"Vienas žmogus, eidamas pro šalį, pasakė: "V. Titovas – kaip bakterija." Pagalvojau, jog politikas su žmonėmis susitikinėja tikrai nedėvėdamas kaukės. Kaip virusas koks. Prieina garbaus amžiaus žmogus, kandidatas pasilenkia, kažką jam aiškina. O kodėl jam nereikia dėvėti kaukės, kai visi mes "Laisvės kelyje" stovėdami turėjome būti su jomis?" – retoriškai klausė vyras.
Vingio gatvės pasaže netrukus pasirodė ir policijos patruliai. Paaiškėjo, jog juos išsikvietė V. Titovas.
Pareigūnai įvykio vietoje atsirado per kelias minutes.
Tačiau erzelio dalyviai oficialiai vienas kitam jokių pretenzijų nereiškė.
Tiesa, V. Titovą filmavusiam klaipėdiečiui buvo nurodyta pasitraukti tolėliau ir netrukdyti kandidatui į Seimą rinkti parašų.
Surinko 1,2 tūkst. parašų
Pats V. Titovas tikino, jog tai jis jaučiasi nukentėjęs.
"Tai – tikrai ne mano rinkėjas. Jis siūlė man važiuoti į Rusiją. Užgauliojo, įžeidinėjo, norėjo ištraukti mano asmeninį dokumentą, filmavo asmenų duomenis. Aš iškviečiau policiją. Manęs žmogus nepaklausė, o policijos klausė", – apie incidentą pasakojo V. Titovas.
Požiūriai: L. Domarkui užkliuvo tai, jog V. Titovas bendravo su praeiviais, po keliolika minučių aiškino savo politines pažiūras ir pristatinėjo idėjas, tačiau nedėvėjo kaukės. / Lauryno Domarko telefonu įamžintos vaizdo medžiagos stop kadras
Politikas aiškino, jog incidentas į rimtesnį susirėmimą neišsivystė.
"Žmogui gal bloga diena. Jam gal rusai nepatinka. Ką aš padarysiu. Gal gydytis reikia žmonėms? Įvyko emocijų pliūpsnis", – neslėpė V. Titovas.
Politikas gyrėsi, jog veikiausiai jau surinko 1,2 tūkst. parašų.
"Bet juos tiksliai suskaičiuos VRK. Manau, kad turėtų užtekti", – vylėsi politikas.
Su V. Šustausku sutars
Paklaustas kas pastūmėjo šlietis prie V. Šustausko partijos, V. Titovas pripažino, jog niekas jo daugiau ir nekvietė.
"Jei lietuviškos partijos nekviečia, tai ką daryti? Niekam neįdomios mūsų vertybės, požiūriai. Viena lietuviška partija pakvietė. Žinau, kokia ten kompanija surinkta. Man patinka. Su V. Šustausku, manau, sutarsime. Jis geras žmogus. Myli Lietuvą. Abu matome, kaip Lietuvoje dirba prokuratūra, teisėsauga. Mano pagrindinė politinė tema bus teismų sistemos reforma. Aš manau, jog teismai turi būti renkami, kaip Seimas", – teigė V. Titovas.
Paklaustas, kaip jis įsivaizduoja tokią teismų sistemą, kurioje nuosprendžius priiminėtų asmenys be išsilavinimo, bet išrinkti tautos, V. Titovas kiek sutriko.
"Tada būtų daugiau teisingumo Lietuvoje. Čia reikia įstatymo pakeitimo. Aš suprantu, jog vienas nieko nepakeisiu, bet kelsiu šį klausimą ir toliau. Oficialiai aš teistas, bet aš manau, kad esu nekaltas. Paruošiau skundą į Tarptautinį Teisingumo Teismą", – kalbėjo V. Titovas.
Paklaustas, kodėl nedėvėjo medicininės kaukės, V. Titovas tikino, jog viešoje vietoje jam jos nereikia ir nesvarbu, kaip artimai bendravo su praeiviais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Teatro aikštę atkeliavo Kalėdų pranašas – eglutė
Trečiadienio rytą į Teatro aikštę atkeliavo svarbiausias Kalėdų elementas – eglutė, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Klaipėdoje bus atnaujinami pėsčiųjų ir dviračių takai
Ateinančiais metais Klaipėdoje bus pradėti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo atnaujinimo darbai Smiltelės ir Minijos gatvių atkarpose, pranešė savivaldybė. ...
-
Kaip žiemos sezonu tinkamai pasirūpinti vandens skaitikliais?
Prasidėjus šaltajam periodui, „Klaipėdos vanduo“ primena gyventojams apie būtinybę pasirūpinti geriamojo vandens apskaitos mazgų apšiltinimu. Atsakinga vamzdynų ir skaitiklių priežiūra padės išvengti ne tik nepatogum...
-
Žvejybos uosto rajone teko stabdyti darbus: nepagelbėjo net skambutis policijai
Žvejybos uosto rajone rangovai buvo priversti stabdyti darbus dėl gyventojų paliktų automobilių. Paaiškėjo, kad statybininkams nepagelbėjo net skambutis policijai. ...
-
„Mano būsto“ taurės siekia aštuonios komandos
Klaipėdos krepšinio mėgėjai, praeitą sezoną dalyvavę „Bendruomenių“ turnyruose, šiemet kovoja „Mano būsto“ taurės varžybose. ...
-
Senamiestyje pajudėjo viešbučio statybos
Po septynerių metų atkaklios kovos su vietos biurokratais senamiestyje, Tomo gatvėje, viešbutį ketinantys statyti verslininkai pagaliau gavo statybos leidimą. Šioje vietoje, kur dar visai neseniai archeologų kadaise išraustose ir pal...
-
Virš jūros – atominis debesis?
Tarp Klaipėdos ir Palangos sekmadienio popietę užfiksuotas įspūdingos formos debesis. Danguje pasirodė atominės bombos sprogimo metu susiformuojančio grybo formos debesis. ...
-
Klaipėdoje – Kalėdų eglutės įžiebimas: šventę stebėti galės visi
Lapkričio 30-ąją uostamiestyje sužibs šventinio stebuklo laukimo simbolis. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami į Teatro aikštę, kur vyks šventinis koncertas ir bus įžiebta pagrindinė uostamiesčio eglė bei atverta ledo ...
-
Siuntų patikra – tik kilus įtarimų
Vienas būdų į mūsų šalį atgabenti draudžiamus dalykus – atsisiųsti juos siuntiniais. Nors pareigūnai neretai randa tokių neteisėtų siuntinių, kiek jų pasiekia adresatus, atsakyti niekas negali. ...
-
Ko Lietuvos švietimo sistema galėtų pasimokyti iš tarptautinio bakalaureato programos?
Kodėl Lietuvoje verta mokytis pagal tarptautinę programą? Kokios jos stipriosios pusės lyginant su lietuviška nacionaline švietimo programa, kokias galimybes ji padidina? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvoje apsilankę tarptautinio bak...