Silkių kvotos pykdo Baltijos valstybes

Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymas per Europos Sąjungos institucijas kelia vis daugiau nesusipratimų ir konfliktinių situacijų.

Padėtis nepagerėjo

Šiemet dėl žvejybos Baltijos jūroje kilo konfliktas tarp Švedijos ir kitų šio regiono ir visos ES šalių. Švedai ypač nepatenkinti tuo, kad Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų taryba, maždaug 30 proc. sumažinusi brėtlingių, arba šprotų, sugavimo kvotas, net 108 proc. padidino strimelių, arba vadinamųjų Baltijos silkių, kvotas.

Toks sprendimas laikomas kompromisiniu. Už jį pasisakė daugumos Baltijos jūros šalių atstovai, įskaitant ir Lietuvos.

Nors, tiesą sakant, Lietuvos balsas ES institucijose iš esmės nėra girdimas. Priežastis ta, kad ES institucijai, kuri buvo susieta su aplinkosauga, jūromis ir vandenynais, vadovavo iš Lietuvos deleguotas ES komisaras Virginijus Sinkevičius. Lietuvos atstovai su šia institucija nenorėjo pyktis, todėl iš visų ES šalių laikėsi pačios lojaliausios pozicijos.

Tai, kaip šiemet paskirstytos kitų metų žvejybos Baltijos jūroje kvotos, iš dalies siejama ir su šio komisariato veikla, nors pats komisaras V. Sinkevičius atsistatydino dar šiemet liepą. Jo komisariatas ne kažin ką nuveikė, kad bent Baltijos jūros regione situacija dėl žvejybos kiek pagerėtų.

Skirtingi mokslininkų vertinimai

Dėl žvejybos Baltijos jūroje 2025 m. šiemet kilo gana rimtas konfliktas. Kvotų paskirstymu, ypač 105 proc. padidėjusia Baltijos silkių žvejyba, ypač liko nepatenkinta Švedija.

Ydinga praktika, kai apie Baltijos jūros žuvų išteklius sprendžia ne vien regiono šalys, bet visos Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų taryba.

Aiškėja, kad ši šalis jau keletą metų kėlė klausimus akcentuodama, jog dėl Baltijos silkių žvejybos yra rimta grėsmė. Neva jų ištekliai, įskaitant ir strimeles, prie šios šalies krantų ypač smarkiai mažėjo. Švedai tai konstatuoja remdamiesi ne tik savo, bet ir Pasaulio laukinės gamtos fondo duomenimis.

Švedai netgi rekomendavo bent keleriems metams visiškai stabdyti žvejybą Baltijos jūroje – ne tik menkių (tai rytiniame Baltijos jūros regione, jau vyksta penkerius metus), bet ir kitų žuvų, įskaitant strimeles.

Paradoksali situacija – Švedijos mokslininkai konstatuoja, kad žuvų ištekliai Baltijos jūroje yra ypač blogos būklės, o Tarptautinė jūrų tyrinėjmų taryba (ICES) pateikia duomenis, kad bent jau strimelių ištekliai yra geri.

Švedai tikina, kad nesustabdžius brėtlingių ir strimelių žvejybos Baltijos jūros lašišos nebeturės kuo maitintis, o Tarptautinės jūrų tyrinėjmų tarybos mokslininkai aiškina, kad Baltijoje viskas subalansuota, įskaitant ir lašišų mitybos bazę.

Švedai prisimena, kad ir dėl menkių mitybos bazės tarsi buvo viskas subalansuota, tačiau menkės Baltijos jūroje ir toliau nyksta, nors jos žvejybos ribojimas tęsiasi jau penkerius metus.

Ydingas kvotų skirstymas

Įvertinę, kad Baltijos jūros žvejybos kvotos skirstomos netinkamai, švedai pateikia atsakymą ir apie tai, kodėl priimami tarsi ir neatsakingi, švedų vertinimu, netgi žalingi sprendimai.

Esmė ta, kad apie Baltijos jūros žuvų išteklius sprendžia ne vien regiono šalys, bet visos Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų taryba.

Kas vyksta Baltijos jūros regione, kokiam nors Vengrijos, Ispanijos ar Italijos ministrui yra tas pats. Jie netgi nesigilina į tokį regioną kaip Baltijos jūra. Vienoks ar kitoks sprendimas priimamas daugiausia remiantis ICES rekomendacijomis.

Apie tai, kad Baltijos jūroje priimta itin drastiška strimelių sugavimo kvota, skirtingų pozicijų laikėsi ir Baltijos jūros šalių ministrai. Lenkija, rytinės Baltijos jūros šalys, netgi Suomija, jau kelerius metus negalinčios žvejoti menkių, strimelių kvotų padidinimu yra ypač patenkintos.

Švedijoje toks padidinimas laikomas mirties nuosprendžiu Baltijos jūros silkėms. Apsižodžiavimas vyksta ir tarp pačios Švedijos politikų. Į Europos Parlamentą išrinkta buvusi Švedijos aplinkos ministrė Isabella Lovin kritikavo Švedijos kaimo reikalų ministrą Peterį Kullgreną.

Esą šis nepadarė nieko, jog nebūtų leista taip drastiškai didinti Baltijos jūros silkių sugavimo kvotas. Pastebėta, kad netgi Suomija, nuolat palaikydavusi Švedijos pozicijas dėl žvejybos Baltijos jūroje, šį kartą nuo jos nusisuko ir pritarė didesniam strimelių kvotų skyrimui.

P. Kullgrenas savo ruožtu klausė, o kodėl I. Lovin per 8 ministravimo metus nepateikė teisingų duomenų ICES tyrinėtojams apie Baltijos jūros silkių būklę prie Švedijos krantų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių